„Iš pradžių net minčių neturėjau, kad aš ir Nerijus galime būti pora, nes buvome du skirtingi pasauliai. Netgi į viešus pasimatymus su juo nėjau, kad nepatekčiau į aplinkinių akiratį. Gąsdino ir jo viengungiškumas, buvau visko prisiklausiusi, prisiskaičiusi: jis – vienišas, mergišius, o aš – jauna mergaitė, suvedžios, išduos. Todėl jam buvo labai sunku prie manęs prieiti. Sunku, nes neprisileidau, ilgai neprisileidau. Negražiai nuskambės, bet bijojau, kad manimi tiesiog pasinaudos...“, – pasakos ji.

Sostinės Senamiestyje esančio viešbučio kiemelyje pora geltonojo ir baltojo aukso žiedais pieš savaitę apsikeitė tik artimiausių šeimos narių, ir draugų rate. Po ceremonijos Agnė pasirinko vyro pavardę ir tapo Juškiene.

„Nenorėjome, kad mūsų vestuvės taptų spektakliu visuomenei, todėl pasirinkome paprastą darbo dieną savaitės pradžioje“, – iškart po santuokos ceremonijos kalbinti pasakos Agnė ir Nerijus.

Tuo tarpu Nerijus prisipažins: jis ne kartą buvo išduotas, apgautas, įskaudintas mylimo žmogaus, todėl kuo nors pasitikėti, juolab, tą žmogų įsileisti į savo gyvenimą, nebuvo paprasta. „Net ir pats ėmiau galvoti, kad būsiu amžinas svajonių jaunikis...“, – nejuokaudamas sakys Nerijus.