Pirmoji lietuvių poros mintis Namibijoje buvo: "Kur mes atvykome?" Afrikos valstybė turistus pasitiko pribloškiama ramybe. Advokatas Nerijus Katilius šyptelėja: "Tai vieta, kur gali klausytis tylos."

Jo žmona Rasa linksi: "Gamtos, Dievo ramybė. Pojūtis, kad kažkada čia tikrai buvo žmonijos lopšys."

Pabėgimas nuo civilizacijos

Nusileidus Namibijos sostinės Vindhuko oro uoste – neįprasta tyla. Pokštelėjęs atidaromo vyno butelio garsas nuaidėjo kaip šūvis.

Vietos gidai neslepia, kad kartais nuo neįprastos tylos ir ramybės turistams net "pavažiuoja stogas": "Jie nelengvai aklimatizuojasis, pradeda elgtis neadekvačiai, nežino kur dėtis. Triukšmauja, rėkauja."

N.Katilius su žmona dar dabar nenusprendžia, kur didesnė romantika: rojaus kampeliu vadinamuose Maldyvuose ar Namibijoje, kur viešpatauja dykuma, raudonas ir pilkas smėlis, savana, žmonių nebijantys žvėrys. Ši šalis siūlo poilsį be streso ir civilizacijos.

"Namibijoje nereikia knygos, – rimtai sako advokatas. – Daugiau už knygą pasako pritrenkiami vaizdai."

Pietvakarių Afrikos šalis neturi įspūdingų šventyklų, architektūrinių paminklų, istorinių griuvėsių. Bet į tą šalį važiuoja žmonės, kurie žino, ko nori, ir vertina natūralų, žmogaus rankų neliestą grožį.

Lėktuvas priminė "Moskvičių"

Iš Frankfurto Rasa ir Nerijus atskrido galingu "Boeing 757". Tačiau įsūdingesnis skrydis buvo penkiaviečiu lėktuvu, pro kurio iliuminatorių jie pamatė Namibiją iš paukščio skydžio.

"Geltona ir raudona", – Namibijos spalvas įvertino Rasa. Dykumos be gyvybės, kelių, net be žvyrkelių. Toje didybėje ir platybėje kartais galima pamatyti lūšnynų, atrodančių lyg svetimkūniai.

"Aš čia gimiau. Nuo vaikystės niekas nepasikeitė", – žvelgdamas į varganus namelius prasitarė kelias užsienio kalbas mokantis gidas.

Kelionės lėktuvu su iš Pietų Afrikos Respublikos atvykusiu baltaodžiu pilotu neprailgo. 1970 metų gamybos lėktuvas buvo remontuotas, o lakūnas, pamačius, kaip įtariai turistai apžiūrinėja lėktuvo duris, kurių mechanizmas primena seną rusišką "Moskvičių", ramino: "Problemų nebus."

Problemų nebuvo lėktuvą paramsčius akmenėliais, apklojus brezentu ir palikus kažkur savanos laukuose: grįžę po poros dienų lėktuvą rasdavo toje pačioje vietoje.

"Dykuma, vandenynas, žvėrys, plokščios kalnų viršūnės su rieduliais", – prisimena reginius lietuvių pora.

Arba vandenynas, arba dykuma

Ruonių kolonijos, flamingai tarp druskų, kur garinama dalelė atitverto vandenyno, dirbtiniuose vandens telkiniuose netoli bungalų troškulį malšinantys zebrai, stručiai, antilopės. Tokią Namibijos fauną matė lietuviai.

"Geriančios vandenį žirafos prisilenkia prie žemės, sulenkia priekines kojas ir atrodo, kad netrukus nuvirs", – pasakojo Katiliai.

Skeletono krante, kur susitinka vandenynas ir dykuma, ar likę laivų griaučių. Pasakojama, kad išmesti į krantą jūreiviai ten ir žūdavo, nes neturėjo jokio pasirinkimo: vienoje pusėje – vandenynas, kitoje – bekraštė dykuma.

Kiekvienas kalnas, dykumos dalelė ar savana turi tylos, ramybės ir saulės tekėjimo bei laidos apžvalgos tašką.

Nuoširdumas ne dėl pinigų

Saugu, geras maistas, idealus aptarnavimas ir gyvenimo sąlygos: turistai giria Namibijos servisą.

"Jūs iš Lietuvos? – bakstelėjęs į žemėlapį šypsojosi vietinis tamsiaodis gidas. – Pradžioje galvojau, kad galbūt iš Baltarusijos, tačiau sakėte, kad nesate rusai, o jūsų kaimyninė šalis Lenkija. Tad spėjau – lietuviai."

"Jie labai nuoširdūs!" – apie dainingus, plastiškus vietos gyventojus šiltai atsiliepė R.Katilienė. "Ir tai – tikra, o ne dėl pinigų, kaip Egipte", – pastebėjo ji.

Pora iš Lietuvos niekada neužmirš reginio: išdžiūvusia upės vaga eina dramblys patinas, o paskui jį – 10 patelių ir virtinė drambliukų. Drambliai žingsniavo greta atviro turistų visureigio. Dūzgiant filmavimo kameroms ir spragsint fotoaparatams, gidas liepė laikytis tylos. Tačiau pats atsitiktinai paspaudė garsinį mašinos signalą.

Susitikimas su gepardais

Kartą buvo uždrausta vaikščioti į viešbučio registraciją ir paskelbtas pavojus: aplink – laukiniai gyvūnai.

Turistai buvo įsikūrę saugiai įrengtuose bungaluose: betono pamatai, brezentinis karkasas, viduje – tinklelis nuo moskitų.

"Kelkis, liūtas!" – naktį išgirdusi prunkštimą išsigandusi vyrą kumščiavo Rasa. Tačiau tai tebuvo zebrų kaimenė.

Plėšrūnus jie pamatė vėliau. Pro žiūronus greičiausi pasaulyje gyvūnai gepardai atrodė gražūs ir nebaisūs. "Tačiau jie artėjo. Apėmė keistas, baugus jausmas, kai gepardų akys žvelgė tiesiai į mus", – prisimena R.Katilienė.

Lietuviai išvydo retą reginį: vos už 2–3 metrų nuo automobilio vaikščiojančius gepardus. Gidai stebėjosi. Pasirodo, tokia plėšrūnų drąsa retenybė net jiems. Gepardus vietiniai mato tik kartą kartą per mėnesį.

Gepardai nebuvo agresyvūs. Jie pirmi beveik niekada nepuola žmonių. Didelės plėšrios katės įsiropštė į medį, rąžėsi, žiovavo, savanoje leidžiantis saulei.

Reikia žiūronų ir fotoaparato

Kelionė iš Vilniaus per Frankfurtą į Namibiją kainuoja apie 8000 litų. Po Namibiją važinėjant ne visureigiais, o renkantis skrydžius nedideliu lėktuvu, kaina išauga iki 12–14 tūkst. Lt.

Į kainą įskaičiuota nakvynė egzotiškuose, tačiau kokybiškuose nameliuose, aukšto lygio aptarnavimas, safariai.

Maistas puikus: zebrienos, strutienos, antilopienos kepsniais, gėrimai. Jie taip pat įskaičiuoti į kelionės kainą.

"Namibijoje būtina turėti žiūronus ir gerą fotoaparatą", – pataria N.Katilius.

Geriausias laikas aplankyti Namibiją – vasara, kai sužaliuoja savana. Tada dieną šilta, bet naktį temperatūra nukrenta iki 1 laipsnio šilumos. Todėl būtina turėti šiltų drabužių.

Žiemą – labai karšta: dieną apie 40, naktį apie 20 laipsnių šilumos. Rudenį Namibijoje galima patirti smėlio audras.