– Mažai kas tave pažįsta, kaip prisistatytum?

– Gimiau Vilniuje, nors užaugau tokiame miestelyje – Nemėžyje. Kuo jis yra ypatingas? Tai yra labai daugiatautė aplinka, mūsų name gyveno daug skirtingų tautybių žmonių. Lankiau lenkų mokyklą, aš visada juokauju, kad lietuvių kalbos pradėjau mokytis šešiolikos metų, paskatintas mokytojos, kuri dėstė mums lietuvių kalbą mokykloje. Kai mirė Justinas Marcinkevičius, mokytoja buvo tokia liūdna, kad mane labai paveikė. Pradėjau labai dėmesingai klausytis mokytojos ir nuoširdžiai mokytis. Studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įstojau į režisieriaus Oskaro Koršunovo kursą. Per visus tuos metus užsikabinau už improvizacijos, toliau mokiausi pas Andrių Žebrauską. 2022 m. susituokiau su savo žmona Justina, mums gimė sūnus Adomas – tai mano žmonės, žaibolaidžiai, kurie leidžia atitrūkti nuo karjeros, minčių, darbų, kilimų ir kritimų. Ir jei viskas bus gerai, o aš tikiuosi, kad bus gerai, šeima augs, gausės.

– Kas lėmė, kad pasukai aktoriaus keliu?

– Būdamas šešiolikos, kaip ir dauguma, vaikščiojau į teatrą. Ten aktorius V. Novopolskis vaidino labai jauną vaikiną, vėliau sužinojau, kad tas aktorius daug vyresnis, mane tai nustebino, kaip galima šitaip apgauti. Pradėjau domėtis, tada mano suolo draugė parekomendavo mane į vieną teatro būrelį, man labai patiko. Lankiau mažojo teatro būrelį ir įsisukau. Man dėstytoja pasakė: „Jei nori – pabandyk“. Buvo galimybė studijuoti Lenkijoje, buvo ir tokių svarstymų. Bet O. Koršunovo vardas ir pavardė labai sudomino. Tas smalsumas mane ir atvedė į aktorinį, ir nepaleidžia iki dabar. Kaip galima dar labiau paveikti žiūrovą? Dabar per improvizaciją, visų pasirodymų metų, renginių metų, laidos vedimo metu, dar labiau įtraukti tą žiūrovą – mane tai domina.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

– Kaip atrodo tavo diena?

– Mano diena atrodo labai įvairiai, bet gal dėl dvimečio vaiko dabar diena yra panaši: ji prasideda anksti, vaikas yra vedamas į darželį, šuo vedamas pasivaikščioti, tada valgomi pusryčiai ir, jei laikas leidžia, tuo dar pasportuoju (baseinas arba lengvas bėgimas). Tada eina pirmieji darbai: arba laidos vedimas, arba gastrolės su teatru, arba pasiruošimai improvizacijos vakarui. Mes esam laimingi, kai mums išeina papietauti visiems kartu: tiek man, tiek vaikui, tiek žmonai. Vakare – pats darbymetis: arba renginys, arba spektaklis, arba filmavimai. O jei laisvadienis, stengiamės atitrūkti, išvažiuoti į gamtą. Su šeima naudojamės Neries regioninio parko grožybėmis, važiuojame į mažesnius miestelius šalia Vilniaus: Ukmergę, Kernavę, Šalčininkus. Labai mėgstame Klaipėdą, jei turime laisvų dienų, visad stengiamės ten nuvykti.

– Koks tavo svajonių vaidmuo?

– Akademijos laikais, labai romantiškai skambėdavo Hamletas, Romeo ir t.t., bet laikui bėgant supratau, kad nėra svajonių vaidmens. Man kiekvienas vaidmuo yra geras. Gyvenant Lietuvoje, mažoje rinkoje su dideliu aktorių kiekiu, tikrai ne kiekvienas gauna galimybę pavaidinti baigę LMTA, tai man kiekvienas vaidmuo yra svajonių. Aš mėgstu kurti vaidmenis, išeiti ir dirbti žiūrovams. Gal dėl to man ir patinka improvizacija, kai per vieną vakarą galiu sukurti ne vieną personažą.

Mano tikslas gyvenime – kada nors užsiimti vien edukacine veikla, dirbti ir keliauti po Lietuvą, pažindinti vaikus su teatru, su improvizacija, su nuostabiais literatūriniais kūriniais.

– Ko labiausiai nemėgsti gyvenime?

– Man labiausiai nepatinka pasipūtę žmonės. Stengiuosi vengti ir tiesiog tokių atsikratyti, nes aš manau, kad tai yra labai blogas bruožas, atėjęs iš to, kad žmonės kažkada kažko neturėjo ir dabar bando parodyti, kad turi. Man labai patinka toks paprastesnis požiūris į aplinką, į gyvenimą ir, pavyzdžiui, tiek, kiek yra duota, tiek ir gana, ir su tuo viskas yra gerai.

– Kokiomis veiklomis užsiimi šiuo metu?

– Vaidinu teatre, vedu renginius, vedu laidą, dirbu Riešės gimnazijoje teatro būrelio mokytoju, vedu edukacijas. Šiuo metu man labai patinka vesti naują LNK laidą „Kas čia?“, nes tai man naujas dalykas ir labai malonu būti mokymosi procese. Tai tas man labai patinka, kad turiu namų darbus daryti, kažkokias paieškas. Beje, neteko niekada dirbti lietuviškoje televizijoje, tai tas yra smagu, bet ne ką mažiau man patinka dirbti su edukacijomis, šviesti žmones.

– Ką gyvenime norėtum išbandyti, ko dar nesi bandęs?

– Kaip vedėjas, aš visada norėčiau išbandyti tiesioginį eterį didesnei auditorijai. Nes tenka online renginius vesti, kurie yra kažkuo panašūs į gyvą eterį, bet norėtųsi kokią nors laidą vesti tiesioginiame eteryje, pajusti tą adrenaliną, kai nėra galimybės suklysti. Jeigu galėčiau, tai tikrai norėčiau pagyventi kokio profesionalaus sportininko režimu, kad ir kokią savaitę. Pasižiūrėt, kaip jie jaučiasi, kiek jie daug atiduoda savo jėgų profesionalumui ir paskui, kai rezultatai nevykę arba nepavyksta tiesiog, nesigauna tą dieną, kaip tą kritiką jie gauna ir kaip jie turi tai perbristi.

Ką veiktum gyvenime, jei pinigai nebūtų rodiklis?

– Mano tikslas gyvenime – kada nors užsiimti vien edukacine veikla, dirbti ir keliauti po Lietuvą, pažindinti vaikus su teatru, su improvizacija, su nuostabiais literatūriniais kūriniais, galbūt ir kokią studiją atidaryti. Aš turiu gyvus pavyzdžius – savo mokinius – kurie tikrai keičiasi. Tu matai, kad jie išsiskiria iš kitų vaikų, susipažinę su teatru, su menu.

– Į ką pirmiausiai atkreipi dėmesį sutikęs žmogų?

– Kreipiu į labai paprastą elementą, tai yra: ar žmonės ne „tujina“. Nežinau kodėl, aš užaugau tokioje aplinkoje, kur nepažįstamam žmogui sakoma „jūs“ neatsižvelgiant į jo amžių. Man kažkaip labai krenta į ausį šitas žodis „tu“, tai va. Nežinau, ten sakoma pasitinka pagal išvaizdą, palydi pagal protą, bet aš pasitinku pagal žodžio „jūs“ arba „tu“ naudojimą.

– Trys dalykai, be kurių negalėtum gyventi?

– Aš esu daug ko atsisakęs šiame gyvenime. Įvairių malonumų, įpročių. Arba atsikratęs, arba kažkaip net nepradėjęs ir, jeigu reikėtų įvardinti tris dalykus, nežinau... Bet aš savęs tikrai neįsivaizduoju be savo šeimos, be savo artimųjų, savo žmonos, vaiko, be savo visų giminaičių, mamų, sesių, močiučių. Jeigu aš likčiau vienas kaip pirštas, taip nenorėčiau gyventi. Visus kitus dalykus, visada įmanoma kažkuo pakeisti, brangiausių žmonių – tikrai ne.

– Pirmadienį startuoja naujas TV žaidimas „Kas čia?“, kuriame kviesi žmones spėlioti, kas pavaizduota paveikslėliuose. Kuom jis išskirtinis?

– Žaidimas išskirtinis tuo, kad jis prieinamas visiems, tiek mažiems, tiek suaugusiems, kitaip tariant, skirtas visai šeimai. Net pats nesitikėjau, kad dalyviai bus tokie azartiški, laidos eigoje matosi, kaip stipriai žaidėjai įsijaučia. Čia svarbiausia kūrybiškumas, todėl žiūrovams teks pasižiūrėti tarp eilučių, nes kartais viskas nebus taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Žiūrovai gali tikėtis, grįžę po darbų ar mokslų, puikaus laiko praleidimo, pabėgimo nuo buities. Neabejoju, kad tai taps labai geru popietiniu įpročiu.

Naujo TV žaidimo „Kas čia“ su O. Wyganowski premjera – šį pirmadienį, 16 val., per LNK.