Tris dešimtmečius vienu populiariausių Lietuvos teatro ir kino aktorių tituluojamas Kostas Smoriginas šiandien koncertuos Kauno publikai.

„Kalbėkime iš esmės – šiuo metu filmuojuosi Minske – Dmitrijaus Astrachano filme vaidinsiu Odisėją“, – paskambinus pasišnekėti apie dainą ir ne tik, pasiūlė pašnekovas. Fone buvo girdėti kitų aktorių sakomos frazės.

– Kaip dažniau tenka prisistatyti – aktoriumi ar bardu?

– Man nebereikia prisistatinėti – esu žinomas Lietuvai. Nereikia sakyti, ar aš – bardas, ar atlikėjas, ar artistas. Gyvenu pilnakraujį gyvenimą, esu pilietis – toks kaip visi kiti, tik tiek, kad aš dažniau esu scenoje, o jie – salėje.

– Apie jūsų dainas sakoma: „žiauriai įtikinančios“, „griebiančios už širdies“. Ko reikia, kad parašytum tokią dainą?

– Paslapties čia nėra. Viskas, ką žmogus daro iš širdies, su dideliu noru, talentu – atrodo tikra. Jei darai kažką, tuo netikėdamas, negalėsi ir kitų įtikinti. Tiesiog aš renkuosi labai gerus tekstus. Tuo labiau, kad melodiją man ne taip lengva pagimdyti.

– Kas tie gerieji poetai, pagal kurių eiles kuriate muziką?

– Jonas Srtielkūnas, Vladas Šimkus, Valdemaras Kukulas, Dalia Saukaitytė, Dalia Bozytė, Rimvydas Stankevičius – visus sunku ir išvardyti.

– Kai išeina koks jaunuolis į sceną ir dainuoja apie patirtas meilės kančias, draugų praradimą – ne visada įtikina. Kartais netiki, kad jaunas žmogus galėjo turėti tiek patirties ir gyvenime. Ar jaučiate, kad gyvenimiška patirtis padeda pasakyti auditorijai tai, ką norite?

– Be abejonės. Jaunas žmogus apie meilę turėtų dainuoti pagal jo laikmečio meilės supratimą, skonį ir stilių. Aš dainuoju tai, ką aš dainuoju. Turiu tam patirties ir atsakomybės. Nedainuoju apie tai, ko aš nesuprantu ar nežinau. Man – 56 metai, suprantu, apie ką dainuoju.

– Minėjote, kad dainos gimsta nelengvai. Melodijai gimti būtinas dvasinis sukrėtimas, ar dainos gali gimti ir iš „būties lengvumo“?

– Daina gali gimti visaip – ir mirus draugui, ir gimus sūnui arba anūkui. Gali gimti iš nevilties ir iš paukščių čiulbėjimo. Į melodijas aš taip pat žiūriu atsakingai, aš nerašau jų daug – nenoriu nei kartotis, nei papulti į tą patį stilių. Džiaugiuosi, kad gimsta pakankamai skirtingo muzikinio žanro kūriniai. Melodiją diktuoja ir tekstas.

– Esate pelnę ne vieną apdovanojimą kaip aktorius. Kas svarbiau – įvertinimai už teatrinę veiklą ar pilnos salės ovacijos po koncerto?

– Koncertai – ar su draugais, ar solo – yra tapę neatsiejama mano dalimi. Aš jau seniai nebeskirstau – teatras, kinas, televizija ar koncertas. Tai yra darbas, viešas pasirodymas. Nekomentuosiu, kas man brangiau. Tai tas pats, kas kalbėti apie savo pirštus – kuris man brangesnis arba mažiau reikalingas.

– Koncertai, darbas teatro scenoje, šiuo metu – filmuojatės filme – jūsų darbo tempas po rudenį patirto insulto nesulėtėjo?

– Ir sulėtėjo ir nesulėtėjo – visaip būna. Aš pakankamai moku saugot save.

K.Smorigino kūrybos vakaras festivalyje “Terapija“ – Vytauto Didžiojo universiteto Koncertų saleje (S.Daukanto g. 28) – sausio 30d. 18 val.