Pusantros valandos kova Norvegijos fiorde su įspūdingo dydžio žuvimi lietuviams baigėsi nesėkmingai. Šią, jau su tamsa pasibaigusią, kovą lietuviai pralaimėjo ir prarado šansą patekti į Norvegijos laikraščių bei žurnalų puslapius.

Artimiausia parduotuvė – už 100 kilometrų

Dvidešimt keturių lietuvių grupė į žvejųbą Norvegijoje išvyko komfortišku  autobusu su minivirtuve, tualetu, televizoriais. Taip važiuoti, įsitikinęs vilnietis Vaidotas Žvirblys, patogiau, nes sąlygas norvegiška žūklė žadėjo laukines – iki artimiausio miesto apie 100 kilometrų.

"Autobuse vežėmės maistą, o grįždami – pagautų žuvų filė", – pasakojo trisdešimtmetis ūkininkas V.Žvirblys. Tiesa, kitais metais žvejoti į Norvegiją jis ketina vykti kitaip: autobusas gabens maisto atsargas, žvejybinę įrangą ir mantą, o V.Žvirblys skris lėktuvu.
"Persikėlėme keltu į salą, – pasakojo jis. – Žvejojome apie 100 kilometrų į šiaurę nuo Tromso. Maždaug toks atstumas ir iki artimiausios didesnės parduotuvės."
Keturios draugų kompanijos gyveno dviejų aukštų kotedžo apartamentuose su dviem miegamaisiais, salonu ir virtuve.

Į  žvejybą vienu kateriu plaukdavo po penkis žmones. V.Žvirblys neslėpė, kad kai kurie kelionėje jėgų neapskaičiavę ir pernelyg išvargę vyrai išvyko žvejoti tik trečią dieną.

Prireikdavo ir harpūnų

Žvejojant Norvegijos fiorduose, įsitikino lietuviai, būtinai reikia turėti potvynių-atoslūgių žemėlapius, sekti orų prognozes.
Pučiant vėjui pagal Golfo srovės kryptį išilgai Skandinavijos krantų iš fiordų vanduo plūsteli į Barenco jūrą, todėl staigiai prasidėjęs atoslūgis gali apversti nedidelį žvejybinį laivą.

Kiekviename kateryje yra harpūnas su 30-40 metrų ilgio virve ir plūduru. Harpūną žvejai smeigia į vandnes paviršių ištrauktai didesniai žuviai į keterą, o jau išvargintą ir jėgas praradusį laimikį vyrai kabliais kelia į katerį. Harpūna ir kablius žvejyboje teko panaudoti ir lietuviams.

"Pakilo bangos, patekome į verpetą, kuris šiek tiek primena Nemuno ir Kuršių marių sankirtą ties Ventės ragu, – ekstremalią situaciją prisiminė V.Žvirblys. – Lietuvos mastu vėjo greitis nebuvo didelis, vos 6 metrai per sekundę, tačiau ten – beveik kritinė riba. Pučiant tokiam vėjui plaukdamas į vandenyną smarkiai rizikuoja ir naujas galingas 6-7 metrų ilgio žvejybinis kateris."

Grumtynės su vandens milžinu

Sutemo. Praėjo daugiau nei valanda, bet vienas lietuvių ekipažas iš jūros vis negrįžo. Draugai pradėjo nerimauti, o norvegai pagalbon išsiuntė katerį. Netrukus paaiškėjo, kad lietuviai turėjo šansą patekti į Norvegijos spaudos puslapius.

Į kupinos įtampos žvejybos dienos pabaigą vienam lietuviui užkibo įspūdingas uotas. Pagal valo įsitempimą, meškerės pasipriešinimą norvegai prognozavo, kad lietuviams užkibęs uotas galėjo būti daugiau nei 100 kilogramų svorio. Grumtynės su šiuo Norvegijos vandenų milžinu truko pusantros valandos.

"Sutemo, švyturių nėra, kranto linija neapšviesta. Situacija tapo labai pavojinga, todėl įkalbėtas draugų žvejys nusprendė uoto nevarginti, bet bandyti jį ištraukti, – kolegų patirtus išgyvenimus pasakojo V.Žvirblys. – Deja, dar turėjęs jėgų uotas atkibo ir nuplaukė."

Prisiminė pernykštį rekordą

Lietuvių žvejų komapanija, į Norvegiją vykusi jau ne pirmą kartą, šiemetę žvejybą pavadino nesėkminga: didžiausia menkė svėrė 13, o didžiausias uotas – 19 kilogramų. Vaidotas tik šyptelėjo prisiminęs praėjusių metų rekordą, kai vienas iš lietuvių kompanijos ištraukė 96 kilogramų svorio uotą!

"Tuomet suvažiavo daugybė žurnalistų, fotografų, kurie pranešė, kad tai – Norvegijos rekordas, – neslėpė pasididžiavimo lietuviais V.Žvirblys. – Uotą iš katerio iškėlė su kranu."

Kuo lietuviai žvejojo?  Specialiomis jūrinėmis meškerėmis su dirbtiniais masalais. Kartą vieną masalą pavijo uotas. Vanduo fiorduose it krištolas, matomumas – iki 15 metrų gylio, todėl viskas vyko kaip akvariume.

 "Tuo metu iš gilumos traukiau 2 kilogramų svorio menkę, ir uotas stvėrė ne kitą masalą, bet mano žuvį, – pasakojo V.Žvirblys. – Atleidinėjau ritę, uotas jau buvo beprarijęs beveik pusmetrio ilgio menkę, tačiau pasikarščiavau ir per anksti truktelėjęs menkę ištraukiau iš jo žiaunų."

Norvegiško svetingumo ypatumai

Netoli lietuvių žvejybos vietos įsikūręs nedidelis uostas, žuvų perdirbimo cechas su šaldikliais žvejų laimikiui. Nedidelė gyvenvietė labiau priminė gamyklos kompleksą. Moterys? Jos į žvejybą nekeliavo, o norvegės, juokėsi Vaidotas, ne itin dailios. Beje, kelionės pabaigoje keli vyrai lėktuvu atsiskraidino savo drauges.
Į žvejybos katerį norvegai pylė jūrinį dyzeliną, tačiau už kurą penkioms žvejybos dienoms vieno lietuvių katerio įgula turėjo mokėti 600 eurų!

Labiausiai lietuvius pritrenkė norvegiškas "draugiškumas". Nedidelio vietos uosto kapitonas kelis lietuvius draugiškai pakvietė parodyti savo žvejybos vietas, pažvejoti greitaeigiu kateriu.

"Lietuviai – draugiški, – šyptelėjo Vaidotas. – Norvegą vaišino sidru, brendžiu, lietuviškais užkandžiais." Norvegas ir atsidėkojo. Grįžęs į krantą išrašė sąskaitą už kelis guminius masalus ir kurą. Su nuolaida. Už svetingą norvego mostą lietuviai turėjo sumokėti "tik" 150 eurų.

3000
Savaitės kelionė kainavo 3000 litų. Į kainą įskaičiuoti kelto bilietai iš Talino į Helsinkį bei Norvegijoje ir atgal, kelionė autobusu, nakvynė, katerių nuoma, neįskaičiavus kuro.

FJORDAI
Fiordas – ledyno pergilintas, dažniausiai siauras, slėnis, kuris tęsiasi žemiau jūros lygio ir užpiltas sūriu jūros vandeniu. Fiordas susidaro atsitraukus ledynui ir palikus U formos slėnį labai stačiais kraštais. Jį užlieja jūros vanduo. Gylis gali siekti daugiau nei kilometrą. Galinė morena, susiformavusi slenkant ledynui, yra fiordo gale po vandeniu, todėl vieta, kur fiordas jungiasi su jūra, yra šiek tiek seklesnė.

Norvegijoje prie bendro fiordų formavimosi proceso prisidėjo dar ir tai, kad slegiamas ledyno žemės paviršius nugrimzdo, dėl to ledyno suformuotas slėnis yra žymiai gilesnis nei jį supanti jūra. Po ledyno ištirpimo žemės paviršius ėmė kilti į buvusią padėtį, tačiau labai lėtai (iki šiol Norvegija per metus pakyla po maždaug 1 cm), dėl to, pvz., Norvegijos Sognės fiordas yra 1 300 m gylio, tuo tarpu Šiaurės jūros vidutinis gylis yra 94 m, o giliausia vieta nesiekia 775 m.