Naujuosius metus Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus pradės nemokamomis darbuotojų atostogomis. Taip muziejus pasitinka metus, kurie, kaip prognozuojama, kultūrai bus dar sunkesni nei 2009 m.

"Katės džiaugiasi, o pelės verkia. Tik visos katės Vilniuje gyvena, o pelės – visur kitur", – sako Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, atkreipdamas dėmesį į centralizuotą kultūros politiką.

– Kokie muziejui bus ateinantieji metai?

– Jie bus labai sunkūs, sunkesni nei šiemet. Iš valstybės biudžeto, ir tai, jei finansiniai rodikliai neprastės, kitais metais gausime 5 mln. litų. Valstybės vadovams žvelgiant iš Vilniaus, matyt, sunku tarp keturių nacionalinių muziejų atsirinkti. Mūsų muziejui su dešimčia pastatų skiriama tiek pat, kiek vienai dėžutei Vilniuje – Valdovų rūmams, kur, nežinant istorinės autentikos, dabartiniai dailininkai kuria brangias fantazijas. O tikrasis kultūros paveldas apleidžiamas.

Mūsų muziejaus rekonstravimo projektas visiškai sustojo – kitais metais jam neskirta nė lito. Senasis muziejaus pastatas V.Putvinskio gatvėje, kuriame eksponuojama liaudies meno kolekcija, numizmatikos, tapybos skyriai, stovi pusiau luptas, pusiau skustas. Stogą pasikeisti suspėjome, o kapitalinis patalpų remontas neatliktas. Taip ir gyvename evakuacijos sąlygomis, nes pradėjus pastato remontą meno kūrinių kolekcijos iš jo buvo išvežtos, bet atgal nesugrąžintos.

Šiemet, krizės sąlygomis, Vilnius šventė: viskas, ir Europos kultūros sostinės, ir Lietuvos tūkstantmečio renginiai vyko ten. Išleista brangiausių knygų, negalvojant, reikia ar nereikia. Situacija tokia, kad katės džiaugiasi, o pelės verkia. Tik visos katės Vilniuje gyvena, o pelės – visur kitur.

– Ar kitais metais galime tikėtis didelių tarptautinių parodų Kaune?

– Kitais metais parodoms organizuoti atskira eilute neskirta nė lito, tačiau salės, įranga, darbuotojų yra. Todėl negaliu sakyti, kad visiškai neturėsime sąlygų rengti parodas. Tik klausimas, kaip apmokėsime už šildymą, brangstančią elektrą, nes muziejui išlaikyti skirta milijonu litų mažiau nei reikia. Su tarptautinėmis parodomis bus sunku.

– Tačiau tarptautinės parodos, susiradus rėmėjus, nieko nekainuoja?

– Kainuoja. Ir salės šildymas, ir darbuotojų atlyginimai. Papildomos lėšos – parodų draudimas, jos atvežimas, parvežimas, apsauga. Taip nebūna, kad parodą rengtum vidury lauko, tarp penkių pušelių. Tai daroma muziejuje, kuris duoda ir savo įnašą. Todėl kai kurių parodų negalime priimti, nes neturime pakankamai pinigų.

Metų pradžioje rengiamės atsivežti rimtą grafikos parodą iš Danijos. Ją gausime nemokamai. Tai per 100 metų sukurtus danų darbus apžvelgianti paroda. Kovą turėtume atsivežti kolekciją iš privataus muziejaus Bergene "Nuo Dahlio iki Dolko". Tai per beveik 200 metų sukurtus meno kūrinius apžvelgianti paroda.

– Ar tai parodos, dėl kurių vilniečiams vertėtų važiuoti į Kauną?

– Vilniečiams tikrai vertėjo važiuoti į Kauno meno bienalės parodas. Vertėjo ir prieš porą metų pas mus buvusią "Art Nouveau ir Art Deco Nyderlanduose" parodą aplankyti.

– Rimtoms tarptautinėms parodoms dabar turite konkurentus Vilniuje – Nacionalinę dailės galeriją?

– O kada mes jų neturėjome? Lietuvos dailės muziejus su filialais visada buvo konkurentas, tik jie neturėjo gerų, modernių ekspozicijų salių. Dabar, atidarius Nacionalinę dailės galeriją, turi.

Tarptautinių parodų pasiskirstymas Lietuvoje turi būti – nevežiosi jų tarp Vilniaus ir Kauno. Vietines, lietuviškas, parodas reikia vežioti, nes dabar jau žmonėms per brangu keliauti iš Kauno į Vilnių pasižiūrėti meno.

– Tačiau užsienio meno galerijos greičiausiai Vilnių pasirinks?

– Dideles užsienio parodas paprastai organizuoja ne galerijos, o ambasados. Ir jos, kaip žinome, koncentruojasi sostinėje. Jei mes ką gauname į Kauną, vadinasi, įdėjome dvigubai daugiau pastangų nei vilniečiai. Vilniui ambasados galerijoms parodas ant sidabrinio padėklo paduoda. Ačiū kai kurių užsienio šalių kultūros politikai, ambasados kartais turi prioritetus atvežti parodas ne į vieną miestą, bet į visą regioną. Tada parodos pasiekia ir Kauną.

Taupymo metai

Anot Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vyriausiosios buhalterės Pelagėjos Stonkienės, išleidžiant darbuotojus nemokamų atostogų, šiemet sutaupyta 54 tūkst. litų. Darbuotojų atlyginimų fondas šiemet sudarė 3 mln. 298 tūkst., kitais metais jis bus 155 tūkst. mažesnis.

Muziejuje ir jo padaliniuose metų pradžioje dirbo 264 darbuotojai, gruodį – 27 mažiau. Minimalius 800 litų atlyginimus gauna 140 muziejaus darbuotojų: valytojų, eksponatų saugotojų, budėtojų, kasinininkių, drabužininkių. Darbuotojų atlyginimai, palyginti su praėjusiais metais, šiemet sumažėjo nuo 10 iki 50 proc. Daugiausia – 60 proc. – sumažėjo muziejaus direktoriaus O.Daugelio atlyginimas, kuris, neatskaičius mokesčių, šiuo metu siekia 2 tūkst. 562 litus.

Bendras 2009 m. muziejaus biudžetas sudarė 5,4 mln. litų, 1 mln. litų iš jų pagal Valstybės investicijų programą buvo skirta naujojo muziejaus bibliotekos pastato baldams, įrangai pirkti. Kitais metais iš valstybės biudžeto M.K.Čiurlionio dailės muziejui turėtų būti atseikėta 5 mln. litų.

Didžiausiam šalyje Lietuvos dailės muziejui su devyniais jo padaliniais – muziejais, galerijomis – numatoma skirti 11 mln. 600 tūkst. litų. "Čia tik preliminarus skaičius, jis gali būti mažinamas. Personalui išlaikyti skiriami 62 proc. nuo šios sumos. Skaičius nemažas, bet vidutinė muziejininko alga neatskaičiavus mokesčių yra 1300 litų", – sakė muziejaus Ryšių su visuomene centro vedėja Laima Paukštienė.

Lolita Jablonskienė

Nacionalinės dailės galerijos vadovė

Sunku tikėtis, kad kiti metai finansiškai bus lengvesni. Šiais metais jautėme ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės, ir Lietuvos vardo tūkstantmečio programų paramą. Kitais metais viskas priklausys nuo dirbančių žmonių kūrybiškumo ir geranoriškų santykių su potencialiais projektų rėmėjais. Nacionalinė dailės galerija yra Lietuvos dailės muziejaus padalinys ir, kaip ir kiti muziejaus padaliniai, lėšų projektams kasmet kreipiasi į įvairias Kultūros ministerijos programas, Kultūros rėmimo fondą, savivaldybę. Atsakymus dažniausiai gauname antrąjį metų ketvirtį. Tada galime tvirčiau pasakyti, kaip vykdysime tiek vietinius, tiek tarptautinius projektus.

Tokio masto didelių tarptautinių parodų, kaip šiemetės "M.K.Čiurlionis ir jo amžininkai" arba "Šaltojo karo metų modernizmas" kitais metais neturėsime – per tokį trumpą laiką nesitikime surinkti reikiamų lėšų. Didesnius tarptautinius projektus planuojame nuo 2011 m. Kitais metais daugiau dėmesio skirsime Lietuvos dailei pristatyti. Galbūt atsivešime parodų iš kitų Lietuvos muziejų, gal pavyks bendradarbiauti su artimiausių šalių muziejais.

Ar Lietuvoje juntama muziejų konkurencija dėl didelių tarptautinių parodų? Konkurencija iš principo nėra blogas dalykas, tik į ją reikėtų žiūrėti ne piktavališkai, o geranoriškai. Juk daugelis didesnio masto parodų Lietuvoje yra organizuojamos sutelkus pajėgas. Organizuojant didesnį projektą Kaune, skolinamasi kūrinių, kviečiami kitų miestų kuratoriai. Tas pats vyksta Vilniuje. Tai, kad, atidarius Nacionalinę dailės galeriją, atsirado tam tikras standartas, kaip galima rodyti modernų ir šiuolaikinį meną muziejuose, manau, yra pozityvus dalykas.