Langų neatidarinėkite, važiuokite greitai ir svarbiausia –  nesustokite! Net jei nuleis padangą – nesustokite ir greičiau važiuokite. Sėkmės! Keliautojas ir publicistas Šarūnas Jasiukevičius kartojo palestiniečių saugumiečio, aiškinusio, kaip išvažiuoti iš Palestinos miesto Ramalos, žodžius.

Su Izraelio numeriais pavojinga

"Dar nė vienoje kelionėje nepatyriau tiek adrenalino ir baimės", – prisipažino Izraelyje su žmona Jurga neseniai lankęsis Šarūnas.

Apžiūrėję Izraelį, sutuoktiniai nepraleido progos apsilankyti ir palestiniečių kontroliuojamoje teritorijoje, o Ramaloje buvo įtariami esantys Izraelio IDF (Izraelio ginkluotosios pajėgos ir pagrindinis jo saugumo organas – red. past.) agentais ir sulaikyti.

Šarūnas su Jurga lankėsi ir garsiajame Vakarų Krante, kuris pagal antrąjį Oslo susitarimą 1995 m., sulaukęs palestiniečių nepasitenkinimo, padalytas į tris zonas: A (7 proc. teritorijos) –  pagrindiniai palestiniečių miestai, išskyrus Hebroną ir Rytų Jeruzalę, atiteko palestiniečių kontrolės zonai, B (21 proc. teritorijos) – bendrai Izraelio ir palestiniečių kontrolei (tiesa, kontroliuojama Izraelio kariuomenės), C liko Izraelio rankose.

"Garsusis Nazaretas, kur gyvena apie 90 proc. musulmonų, taip pat kontroliuojamas žydų, ten yra daug patikrinimo vietų", – pastebėjo Šarūnas.

Jis su žmona buvo išsinuomoję automobilį su izraelietiškais numeriais (automobiliai su palestinietiškais numeriais negali įvažiuoti į žydų teritorijas), su kuriais griežtai nerekomenduojama važiuoti į palestiniečių teritoriją.

"Gali padegti, apmėtyti akmenimis, paimti įkaitais, kuriuos išmaino į palestiniečius arba prašo išpirkos, – perspėjo Š.Jasiukevičių nuomos kompanijoje. – Jei nenorite žūti, į Palestiną nevažiuokite, be to, jei ten nukentės automobilis, draudimo kompanijos už tai nemokės."

Betliejuje, pabėgėlių stovykloje

Pirmą dozę adrenalino lietuviai gavo, kai jų automobilį (nuomojami pažymėti specialiais lipdukais) apmėtė akmenimis veidus šalikais apsirišę palestiniečiai.

Dar garsesniame Vakarų Kranto mieste Betliejuje, maždaug 10 km į pietus nuo Jeruzalės, kur yra Kristaus gimimo ir Rachelės palaidojimo vieta, Šarūnas ir Jurga važiavo su Izraelio ID kortelę turinčiu palestiniečiu. Šioje teritorijoje jis kauniečius perdavė vietiniam gidui, kuris vežiojo savo automobiliu.

"Gidas kalbėdavo su vietiniais – kur galima, praleisdavo, kur negalėjome – nevykome, tačiau ir senamiestyje, ir turguje buvo ramu. Pabėgėlių stovykloje išgirdome, kaip žydai tyčiojasi iš palestiniečių – vandenį dienai įjungia kada nori, neįspėję išjungia savaitei", – netrukus Šarūnas su žmona nusprendė padaryti avantiūrą – automobiliu su izraelietiškais numeriais vykti į Palestinos sostinę Ramalą.

"Neseniai prie automobilio su Izraelio numeriais privažiavo motociklu ir iššaudė visą šeimą. Jei nenorite mirti, geriau ten nevažiuokite", – prie patikros punkto perspėjo ir kelio, kaip važiuoti į Ramalą, nenurodė kareiviai.

Raudoni perspėjantys ženklai, kad toliau vykti pavojinga, ir betoninis bunkeris su kulkosvaidžiu, kareiviai, greta stovintis karinis visureigis su dar vienu kulkosvaidžiu buvo paskutiniai žydiški ženklai.

Degantys automobiliai ir maištas

Apie 15 val. atvažiavę į Ramalą kauniečiai išvydo kitokius vaizdus: prie įvažiavimo į miestą degantis automobilis, krūvos degančių ir svylančių padangų, triukšmas, gatvėse – chaosas, šiukšlynai, po didesnių avarijų palikti seni automobiliai.

"Juos vėliau sudegina, vienas šviesoforas veikia, dešimt sudegintų ir sugriautų. Nėra policijos, žmonės gatvėse skuba, moterys vilki spalvotais ilgais drabužiais, apsigobusios skaromis. Mieste – nuolatinis smogas nuo svylančių padangų ir dūmų, – Šarūnas su Jurga ketino apsilankyti viename didžiausių miesto objektų – centrinėje ligoninėje, kuri dydžiu priminė Kauno klinikinę ligoninę. – Nefotografavau, tik šiek tiek filmavau, nes važiuoti buvo nejauku. Reikėjo grįžti iki tamsos, nes tuomet gatvėse padaugėja chaoso, plėšikų, chuliganų. Dažniausiai jauni žmonės po mokslų ir darbų prisidengia veidus ir vyksta iki čia esančios Izraelio karinės bazės, bando taranuoti vartus automobiliais, mėto akmenis, "Molotovo" kokteilius, vyksta susišaudymai. Daug jų išgaudo, sužeistų išveža į ligonines."

Kodėl jis rizikavo vykti su žmona? Jurga kategoriškai norėjo vykti kartu, be to, šviesiaplaukė moteris kartu su vyru kelia mažiau įtarimo, nes tokia pora nepanaši į žydus.

Pakeliui sutiko iš parduotuvės išskubėjusią europiečių porą, kuri dirbo JTO ir neabejojo, kad kauniečiai – žurnalistai: "Iš kokio jūs leidinio?"

Gydytojas palydėjo iki policijos

Ramalos ligoninėje tikėjęsi patenkinti smalsumą kauniečiai buvo įtarti esantys Izraelio IDF agentai.

"Angliškai nenoriai kalbėjęs gydytojas pasiūlė palydėti iki tų, kurie atsakys į visus klausimus. Ir atvedė į ligoninės policijos skyrių", – pasakojo Š.Jasiukevičius.

"Aha, gražiai padirbti asmens dokumentai. Jūs – IDF agentai! – nusprendė angliškai nemokėję policininkai, nepatikėję, kad Šarūnas – publicistas, nepriklausomas žurnalistas. – Jums teks palaukti."

Laukimas užtruko apie keturias valandas.

Per tą laiką lietuviai sužinojo, kad išvakarėse, lapkričio 11-ąją, buvo Palestinos išsivadavimo organizacijos "Al Fatah" įkūrėjo ir vadovo Yassero Arafato mirties metinės, kurias aktyviai bandė pažymėti palestiniečiai, bet to nenorėjo leisti žydai.

"Tą dieną kitame Palestinos mieste Hebrone į ligoninę atvyko du turistais apsimetę užsieniečiai, kurie dirba žydų IDF, ir nušovė sužeistą palestinietį saugojusį brolį, o ligonį pagrobė", – supratęs, kad lietuviai nėra agentai, matyt, jausdamas kaltę, papasakojo gydytojas.

Šarūną su žmona šokiravo žinia, kad garsiai deklaruojantys, jog šaudo guminėmis kulkomis, Izraelio kariškiai, kaip tikino gydytojas, į jų šerdį įdeda švino.

"Tokios kulkos palieka šautines žaizdas", – bene kas 15–20 min. į ligoninę nuolat atgabendavo tokiomis kulkomis sužeistus palestiniečius.

Ligoninėje interneto nebuvo

Po keturių valandų beveik nauju visureigiu atvyko apie 30, 35 ir 40 metų trys puikiai angliškai kalbantys musulmonai.

Mandagių, kultūringai besielgiančių vyrų neįtikino Šarūno argumentai ir asmens dokumentai, kad jis – publicistas, laisvai samdomas ir pažymėjimo neturintis žurnalistas.

Kai kaunietis pasiūlė peržiūrėti internete jo paskyrą, vaizdus, nuotraukas, vyrai skėstelėjo rankomis – ligoninėje nebuvo interneto ryšio.

"Padėjo gydytojas, kuris palydėjo iki vienos technikos dalių dirbtuvėlės, – čia jaunam vaikinui sumokėjęs 5 šekelius (apie 1,25 euro) lietuvis savo mobiliojo ryšio telefoną prijungė prie interneto. – Ir nors vaizdo įrašai nesikrovė, peržiūrėję nuotraukas palestiniečių saugumiečiai atsiprašė ir pasakė, kad pretenzijų neturi."

Iš ligoninės, kurią saugoti vakare atvyko sunkvežimis kareivių, lietuviai išvažiavo jau aklinoje tamsoje – po 20 val.

"Langų neatidarinėkite, važiuokite greitai ir svarbiausia – nesustokite! Net jei nuleis padangą – nesustokite ir greičiau važiuokite!" – perspėję ir paaiškinę, kaip geriausia išvažiuoti iš miesto su nakties tamsoje itin dideliu masalu tapsiančiu "Renault Clio Universal" su izraelietiškais numeriais, sėkmės palinkėjo palestiniečiai.

Jautėsi kaip bėgliai

"Buvo baisu, – neslėpė Šarūnas. – Skubėjome, nesižvalgėme į šalis, vengėme akių kontakto, neatidarėme langų, girdėjome dažnėjančius šūvius, jautėme smogą, matėme pakelėje degančius automobilius, padangas."

Išvažiavę už senamiesčio sienos, apsukę kelis ratus, jie vėl atsidūrė netoli sienos.

Ir tik pavažiavę toliau atsikvėpė ir išdrįso pirmą kartą sustoti, nusipirkti vaisių.

Žydų užimtoje Jeruzalėje juos suklaidino navigacijos sistema ir prie didelės betoninės sienos, skiriančią rytinę ir vakarinę dalį, pasuko į palestiniečių pusę.

"Važiuojame, siena nesibaigia. Laimė, per vėlai pamatę izraelietiškus numerius, akmenimis nesėkmingai apmėtė paaugliai, – pasakojo Š.Jasiukevičius. – Ir tik atsidūrę kitoje sienos pusėje už Izraelio kareivių nugarų, lengviau atsidusome, o naktį grįžę į viešbutį pavalgėme ir neatsisakėme dozės alkoholio."