„Pasekmė“ – iš ekranizuotos tragedijos liko ragai ir nagai (recenzija)

Kas įvyko iš tikrųjų

2002-ųjų vasarą pasaulio žiniasklaida pradėjo informuoti apie tragišką įvykį, kurio atomazgos laukėme daugiau nei penkerius metus. Liepos 2-osios naktį virš Bodeno ežero netoli Juberlingeno miesto (Vokietija) dėl dispečerio klaidos susidūrė Baškirijos avialinijų keleivinis "Tu-154" ir krovininis "Boeing-757" lėktuvai. Žuvo 71 žmogus, tarp jų buvo 49 vaikai. Šioje katastrofoje netekęs žmonos ir dviejų vaikų osetinų architektas Vitalijus Kalojevas 2004-ųjų vasario 24 d. nužudė šveicarų kompanijos "Skyfard" dispečerį Piterį Nielseną prie jo namų Kloteno mieste.

Nukrypimų nuo tikros istorijos tiek daug, kad filmą jau reikėtų laikyti visai savarankišku kūriniu.

2005-aisiais Ciuricho Aukščiausiasis Teismas pripažino jį kaltu dėl nužudymo ir skyrė jam aštuonerių metų įkalinimo bausmę. Pasmerktojo advokatai apskundė šį sprendimą ir įrodė, kad vyras nenusipelnė tokios griežtos bausmės, nes pats tapo tragiškų įvykių auka ir nusikaltimą padarė būdamas afekto būsenos. Po kelių naujų šios bylos svarstymų 2007 m. lapkritį V.Kalojevas buvo paleistas iš kalėjimo į grąžintas į gimtinę. O 2008 m. sausį jis buvo paskirtas Šiaurės Osetijos statybų ministro pavaduotoju.

Pasaulio žiniasklaidoje ilgai virė karšti ginčai: vieni V.Kalojevą paskelbė kilniu keršytoju, kiti vadino žudiku, kuris išvengė pelnytos bausmės. JAV kino prodiuseriai susidomėjo šia istorija seniai. Intrigą pakaitino pranešimai apie tai, kad pagrindinį vaidmenį sutiko suvaidinti Arnoldas Schwarzeneggeris. Bet per keletą metų iki filmo "Pasekmė" premjeros iš tikros istorijos, kaip tokiais atvejais sakoma, liko tik ragai ir nagai.

Daug skirtumų

Tikros istorijos herojus V.Kalojevas filme vadinamas Romanu Melniku; jis ne osetinas, o Amerikoje gyvenantis ukrainietis. Tragedijos kaltininkas dispečeris – ne Piteris, o Džeikas, kuris prarado budrumą, nes vienu metu valdė keletą pultų. Lėktuvas skrenda ne iš Maskvos, o iš Samaros. Ir lėktuvai susiduria ne virš Bodeno ežero, o netoli Niujorko. Ir žuvusių filme yra dviem šimtais daugiau.

Nukrypimų nuo tikros istorijos tiek daug, kad filmą jau reikėtų laikyti visai savarankišku kūriniu. O tokiame statuse, netekęs svarbiausių tikrą istoriją maitinusių šaltinių, jis pavirsta dar viena standartine keršto istorija. Nuo kitų filmas skiriasi nebent tuo, kad šiame konflikte gaila abiejų antagonistų.

A. Schwarzeneggeris ir rusai

Kai M.Gorbačiovas paskelbė garsiosios "perestroikos" pradžią, Maskva labai greitai tapo miestu, į kurį pasikeisdamos vyko kinematografininkų ekspedicijos iš Amerikos. Visiems buvo įdomu ne tik apsilankyti, anot JAV prezidento Ronaldo Reagano, "blogio imperijos" sostinėje, bet ir pasinaudojus anksčiau sunkiai prieinama galimybe susukti ten jei ne visą filmą, tai bent pafilmuoti autentiškų vaizdų būsimojo siužeto fonui.

Vienas pirmųjų čia atvyko tada jau superpopuliarus kultūristas ir aktorius A.Schwarzeneggeris, jau suvaidinęs žilos senovės karį Konaną ir ateities kiborgą Terminatorių. Veiksmo komedija "Raudonasis karštis" (1988 m., rež. Walteris Hillas) pasakojo apie tai, kaip sovietų milicija ir Amerikos policija suvienija jėgas prieš bendrą priešą, o Arnis suvaidino į Ameriką su slapta misija vykstantį milicijos kapitoną Ivaną Danko, kuris moka vos kelis angliškus žodžius. Galiūnui Ivanui griežtai įsakyta į jokius kontaktus su amerikonais nesileisti, savo darbą atlikti tyliai ir kuo greičiau su pergale grįžti namo.

Ryšiai su rusų kinematografininkais vėliau ilgam nutrūko, tačiau šiemet pasaulio ekranuose turėtų pasirodyti prieš trejus metus Rusijoje sukurto siaubo filmo "Baubas" tęsinys, kuris dabar jau kuriamas drauge su amerikiečiais ir kinais, o A.Schwarzeneggeris visai neseniai prisijungė prie tarptautinės aktorių komandos.

"Pasekmė" ("Aftermath") ***