Atvirukas gali tapti geriausia lauktuve

Pasak Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovės Rasos Petraitienės, kad ir kaip norėtųsi artimuosius pradžiuginti visu glėbiu dovanų iš svetur, perkamas lauktuves vertėtų gerai apsvarstyti.

„Žinoma, ką pirkti lauktuvėms kiekvienas renkasi pats, visgi, vertinant keleivių bagažo saugumo ir patogumo aspektus, patarčiau vengti tirpstančių ar kitaip savo tekstūrą nuo temperatūros keičiančių maisto produktų, taip pat lengvai dūžtančių daiktų“, – teigia moteris.

Pasak atstovės, lauktuvėms ypač patogu rinktis praktiškus, nedidelius ir negendančius daiktus – nedideli suvenyrai, papuošalai ar atvirukai taip pat pradžiugins artimuosius, tačiau nesukels papildomų nepatogumų – nereikės jaudintis dėl daiktų apgadinimo ir pradinės išvaizdos praradimo.

Svarbiausia – tinkamai supakuoti lagamine

Jei lauktuvių sugalvojote parsivežti graikiško tyro alyvuogių aliejaus ar kitą vertingą, bet lengvai dūžtantį daiktą, pakuojant jį lagamine vertėtų prisiminti kelias pagrindines taisykles.

„Registruojamas bagažas susiduria su kitais daiktais ir kietais paviršiais, todėl, jei yra galimybė, pravartu rinktis lagaminus kietais šonais arba daiktus tinkamai supakuoti – dūžtančius pirkinius dėti į lagamino centrą, įvynioti į specialią nuo dūžių apsaugančią plėvelę, talpinti tarp drabužių ar kitų minkštų daiktų. Tokiu būdu lagamino viduje esantys daiktai yra labiau apsaugomi nuo pažeidimų“, – pataria R. Petraitienė.

Atkreipia dėmesį į saugumo reikalavimus

Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas primena, kad rankiniame bagaže aštrūs daiktai ar didelės talpos skysčiai yra neleistini vežti. „Bet kokie peiliukai, kurių geležtės ilgesnės nei 6 cm yra vieni iš tokių draudžiamų gabenti rankiniame bagaže daiktų, su jais nebus įleidžiama per aviacinio saugumo patikrą į oro uosto sterilią zoną, ir keleivis liks be lauktuvių“, – sako V. Kšanas.

Skysčiai, gabenami rankiniame bagaže, turi būti supakuoti į ne didesnės kaip 100 ml talpos buteliukus ir visi tilpti į 1 l maišelį. Kosmetikos, gėrimų ir kitų prekių visuomet galima įsigyti ir oro uostuose esančiose „Duty Free“ parduotuvėse, kuriose prekes supakuoja į atskirą pirkinių maišelį, o jį su savimi leidžiama neštis į lėktuvo saloną.

„Keliaujant su persėdimu ir perkant lauktuves oro uosto parduotuvėje, būtinai pasakykite apie jungiamąjį skrydį. Tokiu atveju pirkiniai bus supakuoti į specialų, jungiamiesiems skrydžiams skirtą maišelį, tad įsigytus skysčius galėsite turėti ir kitame ES oro uoste. Tik nesugalvokite šio maišelio atidaryti kelionės metu, jis turi būti nepažeistas“, – atkreipia dėmesį Saugos ir saugumo departamento direktorius.

Vertingus pirkinius – į rankinį bagažą

Jei nusprendėte artimuosius palepinti brangesnėmis dovanomis, tokius daiktus patartina laikyti kaip įmanoma arčiau savęs.

„Dauguma oro linijų leidžia į lėktuvo saloną įsinešti vieną asmeninį daiktą – kuprinę, nešiojamojo kompiuterio dėklą ar krepšį, tad vertingus ir lengvai pažeidžiamus daiktus reikėtų laikyti juose“, – pataria Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

Ji pabrėžia, kad įsigytų daiktų nereikėtų pakuoti į dovanų popierių, nes oro uosto patikroje jūsų gali paprašyti juos išpakuoti. Be to, vežant pirkinį registruojamame bagaže, tokia pakuotė kelionės metu gali ir susigadinti.

„Skrendant į ES šalį iš Vilniaus ar Kauno oro uostų, „Duty Free“ parduotuvėse galima užsisakyti ir prekių pristatymo į namus paslaugą – tokiu būdu nereikia rūpintis dėl įsigytų daiktų pakavimo ir gabenimo“, – primena R. Petraitienė.

Egzotinės lauktuvės gali užtraukti baudą

Dažnai viešint svečioje šalyje ypač žavi jos gamtos turtai ir nors gabalėlį jų norėtųsi pasiimti su savimi. Tačiau vaikštinėjant, pavyzdžiui, Viduržemio jūros pakrante Turkijoje ir aptikus įdomių formų kriauklę, nereikėtų skubėti jos vežtis namo – tokiu būdu galima pažeisti CITES konvenciją. Tai nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (angl. Convention on International Trade in Endagered Species of Wild Fauna and Flora), kurią yra ratifikavusi ir Lietuva.

„Reikėtų vengti suvenyrų, pagamintų iš laukinių augalų ar gyvūnų dalių ir atidžiau pasidomėti norint parsivežti tokias gėrybes kaip kriauklės, koralai, nykstančių gyvūnų iškamšos ir pan. Daugumą jų gabenti iš ES į trečiąsias šalis ar atvirkščiai draudžiama arba tam reikalingi specialūs leidimai“, – pabrėžia Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Vitas Volungevičius.

Pasak jo, prieš vykstant į kelionę reikėtų pasidomėti, kurios gyvūnų ir augalų rūšys yra saugomos pagal CITES konvenciją. Apribojimai ir draudimai taikomi, jei tai yra į CITES konvencijos priedus įtrauktas gyvūnas arba augalas (gyvas ar negyvas), taip pat bet kuri jo dalis arba jo dirbinys bei prekės, kurios, sprendžiant iš lydimųjų dokumentų, jų pakuočių, ženklų, etikečių ar kitų dalykų, yra tų rūšių gyvūnų arba augalų dalys ar jų dirbiniai, arba turi jų savo sudėtyje.

Tokiu būdu šalys siekia išsaugoti laukinės faunos ir floros rūšis, kurios yra retos ir joms gresia išnykimas, todėl artimuosius verčiau palepinti kitomis vietinėmis gėrybėmis.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.