„Atrodė, neįmanoma viso to netekti. Dabar atrodo iliuzija, kad visa tai turėjome“, – kalba Algirdas. Jo žodžius puikiai iliustruoja naujojo kūrinio „Gal rytoj“ vaizdo klipas, kuriame gausu nuotaikingų epizodų iš tik įpusėjusio „Patrulių“ turo (kiti 10 koncertų buvo perkelti į rudenį).

Klipas primena ir praėjusios vasaros koncertus, muzikantų šėliojimą užkulisiuose, o jų gerbėjų – pilnose koncertų salėse.

Kompozitoriaus ir dainų autoriaus Pauliaus Jasiūno ir „Patrulių“ bendro kūrinio „Gal rytoj“ tekstas guodžia, kad amžinai taip nebus – ateis diena, kai vėl bus galima susitikti ir dainuoti kartu. Apie tai svajoja ir atlikėjai, ir jų gerbėjai, visi laikinai išskirti draugai. Visgi ryšys taip paprastai nenutrūksta: kad ir kur pasaulyje būtum – turi langą, per kurį gali išgirsti artimą.

Pats Algirdas karantino dienas su šeima leidžia savo namuose Vilniaus pakraštyje, sportuoja, važinėja dviračiu. Juozas su savo šeima – Klaipėdoje, jų pasivaikščiojimai – prie jūros. Dainą studijoje „Patruliai“ įrašinėjo atskirai.

Vyrai juokiasi, kad per pirmą karantino savaitę neveikė nieko – tik valgė ir bandė suprasti, kas vyksta. „Antrą baigėme valgyti, prasidėjo kapitalinis garažų tvarkymas, serialai, filmai, knygos. Paskui atsirado stiprus kūrybinis impulsas. Taigi, kuriame toliau ir kartu tikimės, kad greitai grįš įprastas gyvenimas ir galėsime vėl susitikti. Gal jau rytoj...“ – kalba A. Radzevičius.

Jis sako pasiilgęs ne tik klausytojų, jų rankų miško, artistus maitinančių gerųjų emocijų ar prakaitu permirkusių koncertinių švarkų, bet ir savo partnerio.

„Kartu praleisdavome daugiau laiko, nei su savo šeimomis – gyvenome vienoje scenoje. Be to, labai trūksta kelionių iš koncerto į koncertą. Atrodė, kad nuo viso to jau bloga – vis kelyje ir kelyje. O pasirodo, kad kaip tik judesio siaubingai reikia – važiavimo, skraidymo. Kad jūs žinotumėte, koks apėmė jausmas, kai vėl sėdau už vairo ir važiavau įrašinėti dainos!..“ – pasakoja A. Radzevičius.

Įdomu tai, kad kūrinys „Gal rytoj“, taip aktualiai skambantis šiandienos rutinoje, iš tiesų gimė dar prieš karantiną. Bet tik pasauliui sustojus „Patruliai“ rado laiko jį įrašyti ir kartu iš naujo apmąstyti dainos žodžiuose slypintį jausmą.