Pereiti į pagrindinį turinį

Pažaislio vienuolyne – pleneras A.Samuoliui atminti

2012-08-12 16:08
Pažaislio vienuolyne – pleneras A.Samuoliui atminti
Pažaislio vienuolyne – pleneras A.Samuoliui atminti / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Pažaislio vienuolyno apsupty dailininkai ir vėl buvo susibūrę į plenerą garsiam lietuvių tapytojui Antanui Samuoliui atminti. Kiek daugiau nei savaitę menininkai tapė, dalijosi patirtimi, atvykusieji iš užsienio susipažino su Lietuva ir jos menu.

Tylos ekspresija

XIX kartą vykęs A.Samuolio pleneras kaip ir pernai vyko Pažaislio vienuolyne. „Erdvę kiek pakoregavo užėjusi krizė, – per plenero parodos atidarymą kalbėjo plenero organizatorius Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys. – Prieš tai šis kasmetis pleneras vykdavo A.Martinaičio dailės mokykloje, tačiau vienuolyno vieta – unikali, sąlygos puikios – vyrauja ramybė, kiekvienas menininkas turi sąlygas kurti bei gyventi atskirai ir tuo pat metu visi galime būti kartu, taigi viskas susijungia: individualumas ir bendrumas, tyla ir ekspresija.“

Ir šįmet išliko ta pati plenerą jungianti idėja – tylos ekspresija.

„Idėja tęsiasi natūraliai, kaip natūrali šioje vietoje tyla, ji vaidina savo vaidmenį ir kviečiant į plenerą menininkus – kiek tylesnius, gerbiančius kito erdvę ir Pažaislio istoriją, kuri įpareigoja atsargiai prisiliesti prie istorinių vertybių, kurios mus supa, globoja ir įkvepia.“

Savitos interpretacijos

Pažaislio vienuolyno istorijos ir A.Samuolio jungtis ryškiausiai atsiskleidė dailininko Broniaus Gražio darbuose, kuris, net atidarius parodą, vis dar nesitraukė nuo molberto.

Kiti autoriai paniro į savas idėjos interpretacijas, savaip išreikšdami tylą, ekspresiją, jos jungtį, savo santykį su A.Samuolio kūryba. Pavyzdžiui, tapytojos Ewa Pohlke tapybos darbuose ieškoma ne išorinių, o vidinių, dvasinių sąlyčio taškų su A.Samuoliu. Menininkė iš Varšuvos Katia Sokolova savo paveiksluose atskleidė patekančios saulės spalvų skambesį.

Plenere dalyvavo menininkai iš Kauno, Vilniaus bei Varšuvos ir Olštyno (Lenkija): B.Gražys, Patricija Jurkšaitytė, Aistė Juškevičiūtė, Sigita Maslauskaitė, Saulius Mažylis, E.Pohlke, K.Sokolova, Wieszekas Wiachowskis.

Kelionė į Šveicariją

Prieš plenerą Pažaislio vienuolyne A.Samuolio pėdsakų buvo ieškoma Šveicarijoje. „Norėjome palikti nors kokią lietuvišką žymę: paminklą, atminimo lentą, bent užrašą Šveicarijos Leisino miesto kapinėse, kur palaidotas lietuvių tapytojas, tačiau šis planas nepavyko, nes vietinė valdžia to daryti neleido, tačiau minėjo, kad galbūt tai bus galima padaryti po dvejų metų, kai tos kapinės bus naujai tvarkomos“, – pasakojo į Šveicariją su būreliu dailininkų vykęs G.Vaičys.

Vis dėlto lietuvių tapytojai apsidžiaugė netikėtai vienoje ten gyvenančioje šeimoje aptikę originalų A.Samuolio tapytą paveikslą: 1932 m. nutapyta dabar tą paveikslą turinčios moters mama, kuri tuo metu dar tik mokinukė.

„Tai, užsakomasis paveikslas, tapytas iš nuotraukos, kuris įpareigojo dėti akcentus kiek kitur – visų pirma buvo siekiama panašumo, tačiau visi pamatėme, kad A.Samuolis buvo didis meistras, nes paveiksle išpildytas ir panašumo reikalavimas, ir akivaizdi tapybinė meistrystė“, – pasakojo G.Vaičys.

Atrastajame darbe, anot pašnekovo, gal ir nėra tos A.Samuoliui būdingos ekspresionistinės išraiškos, visgi tai – užsakomasis darbas, „bet pamatyti buvo labai įdomu, net nesuabejojome, kad tai – A.Samuolio darbas“.

Beje, Šveicarijon keliavę dailininkai ten taip pat surengė parodą, kurioje vieną paveikslą įsigijo vietinis šveicaras ir kaip tik per plenerą atvykęs į Kauną, svečiavosi tapytojų būryje, vaišino atsivežtu Šveicarijoje populiariu sūriu, pasakojo, kaip jis gaminamas.

Tradicinis ir unikalus

Savas tradicijas jau turintis A.Samuolio pleneras kaskart unikalus ir įgauna savų spalvų, tokių, kurias jam suteikia jame dalyvaujantys menininkai. „Jaučiausi kaip rojuje, – įspūdžiais iš plenero dalijosi lenkų tapytoja K.Sokolova, – nuostabios gamtos apsuptis, didinga, muziejinė architektūra ir talentingų dailininkų draugija.“

Iki šio plenero K.Sokolova nežinojo lietuvių tapytojo A.Samuolio kūrybos, kuria iškart susižavėjo.

„Labai įdomūs jo darbai – šviesos santykis, ekspresija, siužetai, kurie atrodo labai paprasti, bet išraiškingi, todėl dvigubai džiaugiuosi: dalyvavau plenere su įdomiais bei talentingais menininkais ir drauge susipažinau su neeilinio tapytojo A.Samuolio kūryba, kurios atgarsiai, be jokios abejonės, dar pasireikš ir mano kūryboje“, – vien gerus įspūdžius fiksavo lenkų dailininkė, nors skubėdama į Lietuvą vežantį traukinį susižeidė kojos kelio girnelę. Tiesa, Lietuvoje medikai nuramino, kad nieko rimta neatsitiko: rūpestis ir nauji įspūdžiai bene geriausiai numalšino skausmą ir leido atsidėti kūrybai, bendravimui, naujoms emocijoms.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų