Filmo kūrėjai įsitikinę – didžiuosiuose ekranuose žiūrovai išvys ateinančią stiprią lietuviško kino aktorių kartą, nenusileidžiančią patyrusiems scenos vilkams.

„Jaunoji pokario karta aštriau nei vyresnioji sutiko politinius ir socialinius pokyčius, labiau priešinosi melui, komunistiniam terorui, veržėsi į laisvę, tikėjo vertybėmis ir idealais. Tai jie sudėjo galvas tamsiuose eglynuose, bunkeriuose, saugumo karceriuose, jie žvelgė į akis mirčiai, nors karas jau buvo pasibaigęs. Apie šią impulsyvią kartą ir pasakojama filme, tad kitokio sprendimo nei pagrindiniams vaidmenims atrinkti jaunus, mažai patyrusius, tačiau itin talentingus ir idealų pilnus žmones tiesiog negalėjo būti“, – įsitikinęs istorinės dramos režisierius Audrius Juzėnas.

Su režisieriaus mintimis sutinka ir filmo prodiuserė Justina Ragauskaitė, dalyvavusi aktorių atrankose. „Kartu su aktorių atrankos režisiere Dalia Survilaite ieškodami, kas galėtų įkūnyti scenaristo Prano Morkaus sukurtus charakterius, vykdėme ne vieną atranką įvairiuose miestuose, matėmės tiek su visų kursų vaidybos studentais, tiek su dramos būrelio artistais ar net neturinčiais nieko bendra su aktoryste, išskyrus didelį norą. Perfekcionizmo skatinami ieškojome scenarijaus herojų kopijų, kurias ir atitiko jauni, karjerą pradedantys aktoriai: Arnas Danusas, Aidas Jurgaitis, Paulina Taujanskaitė, Skomantas Duoplys, Adomas Jasiukėnas, Rūta Šmergelytė, Mantas Zemleckas. Prie jaunųjų aktorių komandos prisijungė ir Anastasija Marčenkaitė, žiūrovams pažįstama iš kino juostos „Ekskursantė“. Viso filmavimo ir gamybos metu niekam nekilo abejonių dėl šio sprendimo, atvirkščiai – režisierius nuolat pabrėžia, kad pavyko atrasti itin talentingus žmones, turinčius puikias ateities perspektyvas“, – teigia J. Ragauskaitė.

Ar vaidybinės ir gyvenimiškos patirties stoka nepakišo kojos karjerą pradedantiems aktoriams, kuriems patikėta įkūnyti pokario nuotaikas? J. Ragauskaitė įsitikinusi, kad jaunoji karta neabejinga tam, kas vyksta šiandien – jiems svarbi geopolitinė situacija, jie kreipia dėmesį į egzistuojančius autokratinius režimus pasaulyje, emigracijos problemas, paaštrėjusias diskusijas partizanų tema, galų gale – Lietuvos istoriją ir didžiuojasi Valstybės atkūrimo šimtmečiu, rašoma pranešime spaudai. 

Kontekstas, aplinkybės ir laikas galbūt kinta, tačiau jausmų pasaulis – vienokios ar kitokios formos – amžinas ir universalus. Pokario karta turėjo vienokių baimių, mes – kitokių, tačiau išgyvenimas, laisvės troškimas ir meilė tėvynei – tokia pati.

„Kontekstas, aplinkybės ir laikas galbūt kinta, tačiau jausmų pasaulis – vienokios ar kitokios formos – amžinas ir universalus. Pokario karta turėjo vienokių baimių, mes – kitokių, tačiau išgyvenimas, laisvės troškimas ir meilė tėvynei – tokia pati. Būtent todėl manau, kad jauniesiems aktoriams pavyko puikiai įsijausti į vaidmenis“, – sako prodiuserė.

Pasak režisieriaus, jau praeina laikai, kai išgirdus žodžių junginį „lietuviškas filmas“ prieš akis iškyla statiškos scenos, nenatūralūs dialogai ir teatrinė vaidyba. Keičiasi ne tik filmavimo, montažo technika, bet ir suvokimas apie vaidybą kine bei pačių aktorių pasiruošimas. „Jaunoji aktorių karta – kitokia, dar pilna idealizmo. Juos lengva užkrėsti idėja, bet nesunku ir pražudyti. Režisieriaus pareiga yra gerbti kiekvieną aktorių, mokyti jį kino paslapčių ir mokytis pačiam“, – apie jaunosios kartos skirtumus pasakoja A. Juzėnas.

Drauge su pradedančiaisiais aktoriais ekrane išvysime ir visiems gerai pažįstamus veidus: Moniką Bičiūnaitę, Darių Meškauską, Aleksą Kazanavičių, Aleksandr Špilevoj, Aleksandrą Metalnikovą, Dainių Svoboną ir kt.

Įvertinti visos kūrybinės komandos ir aktorių darbą bei jų įkūnytus personažus žiūrovai galės nuo vasario 16 d. rodomoje istorinėje vaidybinėje dramoje „Pelėdų kalnas“, kurią remia Lietuvos kino centras. Kino juostos kūrėjai šį filmą dedikuoja Lietuvai ir jos žmonėms, minintiems valstybės atkūrimo šimtmetį.