1984 metais, kad ir šylant sovietų laikams, Vilniuje susikūrusiam internacionaliniam klubui nebuvo leista vadintis "Lituanica” vardu. Aukšti partijos veikėjai šitaip mėgino išvengti bet kokių sąsajų su legendiniais Nepriklausomos Lietuvos lakūnais Dariumi ir Girėnu, 1933-asiais metais lėktuvėliu ”Lituanica” perskridusiais Atlantą ir žuvusiais netoli gimtinės sienos. Taip „C” buvo pakeista į „k”, o klubo nariai gavo leidimą Vilniuje surengti roko muzikos festivalį, kuriame dalyvautų ne tik Sovietų sąjungos, bet ir užsienio šalių roko muzikos žvaigždės.

Pirmasis festivalis „Lituanika" įvyko 1985-aisiais. Išvėsusioje populiariosios muzikos scenoje. Tai buvo tikras sprogimas. 1986, 1987, 1988 metais Vilniaus koncertų ir sporto rūmai vos sutalpino norinčius pasiklausyti geriausių Sovietų sąjungos grupių ir užsienio garsenybių. Trys festivalio dienos virto šešiomis, o festivalio scenoje pasirodydavo daugiau nei dvidešimt grupių.

„Po 1980 metų Tbilisio festivalio Sovietų sąjungos roko muzikoje buvo visiškas štilis, mes pamėginome šią muziką prikelti. Ir tai reiškė dar daugiau – vieną iš pusiau legalių būdų būti laisvu, – sako prieš trisdešimtį metų festivalį organizavęs ir šį rudenį „Lituanika" trisdešimtmečio jubiliejų Vilniaus Kalnų parke rengiantis verslininkas Algimantas Miknevičius. – Festivalis buvo mūsų kova už teisę klausytis muzikos, kokios norėjome klausytis, kokią mėgome. Kova už teisę vadinti muzikos grupes vardu, o ne bevardžiu vokaliniu instrumentiniu ansambliu. Kova už teisę kalbėti nuo scenos, ką norime, už teisę necenzūruoti muzikos ir teisę neatlikti privalomųjų kūrinių, kuriuos muzikantams nurodydavo atlikti partija ir vyriausybė."

Per keturis „Lituanika" metus, padedant Lietuvos bičiuliui, tuomet itin populiariam muzikos kritikui Artiomui Troickiui, Vilniaus scenoje pasirodė beveik visos geriausios to meto roko grupės, A. Troickis tarsi jautė neseniai iš rūsių išlipusių roko grupių talentą ir siuntė jas į „Lituaniką".

Dar ir dabar daugelis Rusijos roko klasikų „Akvarium", „Kino", „Nautilius", „Avia" „Bravo", „Brigada S", „Aukcion", latviai „Lyvi", „Jumprava", Gunaro Grapso grupė prisimena Vilniaus festivalį kaip itin reikšmingą savo karjeros etapą.

1988-aisiais „Lituanika" festivalyje pasirodė ”Die Toten Hosen” iš Vakarų Vokietijos, „Lombard" iš Lenkijos ir daugybė kitų.  1986 metais ”Lituanikos” festivalyje prasidėjo grupių ”Antis” ir ”Foje” skrydis, vėliau iškilo ”BIX”, ”Katedra”, ”Ad  Libitum” ir kitos lietuviškos roko grupės.

Šiemet sukanka 30 metų nuo pirmojo ”Lituanikos” festivalio. Rugsėjo 12-13 dienomis „Lituanikos" legenda atgims Vilniaus Kalnų parke. „Norime, kad Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių roko muzikantai sugrotų kartu, prisimintų tuos, kurių jau nebėra, o pasauliui dar kartą pasakytų, kad roko muzika ir roko muzikantai visada buvo, yra ir bus demokratijos, laisvės šaukliai, kad jie niekada nepritars valdžios agresijai ir neteisybei", – sako festivalio organizatorius A. Miknevičius.

Festivalio jubiliejui specialią programą rengia grupė „Airija", netikėtą pasirodymą žada grupės „Mašina vremeni" lyderis, prieš karą Ukrainoje aštriai pasisakantis Andrejus Makarevičius, savo mėgstamiausių dainų rinkinį ruošia Borisas Grebenščikovas ir legendinė jo grupė „Akvariumas".

Jubiliejinį koncertą vainikuos unikalus maestro Vladimiro Čekasino projektas, kuriame džiazo korifėjus žada sujungti kompiuterinę grafiką, džiazo muziką ir garsiausius roko muzikos atlikėjus.

Kas? Festivalis „Lituanika – 30"

Kur? Vilniaus Kalnų parkas

Kada? Rugsėjo 12-13 d.