Pavasario linksmybėse pradėję muzikinio albumo įrašų darbus, jie vis dar daugiausia laiko praleidžia rūsyje nokindami, brandindami dainas, kurias užkonservavę (šis žodis neturi nieko bendra su politika ir rinkimais) į albumą „Toks“, be žiemos rūpesčių jomis galėtų pavaišinti visus norinčius gruodį „Tokiuose koncertuose“.

Kaip sekasi darbai ir kokios nuotaikos, pabandėme pasiteirauti paties albumo autoriaus, bendraautorio ir atlikėjo R. Kazlo. Kaip tyčia, pasiteiravimo akimirką kompozitorius ir dainininkas buvo be nuotaikos, tad pasiteiravimą teko atidėti.

Susisiekus dar sykį, R. Kazlas jau buvo stebuklingai persimainęs, geros nuotaikos ir itin (gal net itin itin) kalbus: „Žinote, nuotaikos yra toks dalykas, kaip lietuviškas dangus – permainingos. Tikėjaisi giedros – gausi lietų, ruošiesi darganai, o pasirodo: nieko panašaus – kaitina saulė. Žodžiu, nenuspėjamas. Man patinka šis žodis, bei toks gyvenimo, bei kūrybos būdas. Nuspėjami ir prognozuojami žmonės labiau tinka politikai, darbų vykdymo darbams, o kūrybai ir šiaip idėjoms labiausiai tinkami neprognozuojami. Ne veltui liaudies pasakos prasideda taip: „Gyveno trys broliai. Du buvo darbų vykdytojai, o trečias neprognozuojamas... Atleiskite už nukrypimą, bet bent jau pasakose labiausiai sekėsi neprognozuojamam.

Albumo įrašų, negaliu pavadinti darbu, nes man tai – poilsis, atgaiva, laisvalaikis ir terapija. Dirba profesionalai, o aš – labiau mėgėjas, todėl mėgaujuosi, klausausi to, ką įrašėme, ir klausiu savęs: „Kas tai? Kas čia dabar!? Na, tikrai jau žinote... Jau visai... Kaip taip galima?!“ Turiu omenyje dainas. Pasirodo, pats sunkiausias dalykas – ne dainas sukurti ir įrašyti, bet apsispręsti, kurias iš jų palikti albume, o kurias su trenksmu ištrenkti iš jo. Štai kad ir daina „Trenktas“... Mano negiliu supratimu, tokios trenktos dainos albume nereikėtų, ji netinkama nei šokiams, nei sveikinimų-pageidavimų koncertui, nei valstybinėms šventėms, nei visuomenės visuomeninimo renginiams, nei gerumo ar blogumo akcijoms ir t.t. Be to, gali daryti poveikį nebrandžiam protui (brandžiam ir perbrendusiam poveikio daryti negali). Tačiau su manimi nesutinka muzikantai, mano „Pakeleiviai“, ir vieningai prašo dainą albume palikti, tvirtindami, jog ji yra būtina, o pasiklausius jos, sustiprėja pasitikėjimas savimi, kad ir koks tu trenktas būtum. Galbūt jie ir teisūs, nes labai protingų ir kvailų daug, o štai gerai trenktų – vos vienas kitas, o kartais vienas be kito. Žodžiu, mano ir „Pakeleivių“ nuomonės kol kas išsiskiria, ir rezultatas 1–1. Gal, sakau, apsispręsti padės klausytojai. Jei bent pusei iš jų daina patiks, paliksime ją albume. Pusę dainos paklausyti visai įmanoma, o toliau priklausys nuo kiekvieno klausančiojo trenktumo koeficiento. Bet, kaip sakoma, geriau vieną kartą paklausyti, nei dešimt kartų klausinėti. Ateityje bus ir kitokių, netrenktų dainų, o dabar tokia – „Trenktas“.

Perspėjimas: geriausia klausytis įjungus garsą ir atsijungus nuo jungo, arba Jungo.

„Toks koncertas“ ir „Tokio“ albumo pristatymas gruodžio 3 dieną vyks Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, 9 d. – Kauno „Žalgirio“ arenoje ir 16 d. – Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Koncerte dalyvauja: R. Kazlas, Andrius Daugirdas (bosinė gitara,vokalas), Jonė Dambrauskaitė (klavišiniai,vokalas), Audrius Piragis (gitara), Dainius Didžiulis (gitara), Laurynas Čekelis (klavišiniai, pučiamieji,vokalas), Žydrūnas Mockūnas (perkusija), Martynas Lukoševičius (mušamieji), Aušra Kiuraitė Svilainienė (pritariamasis vokalas), Dalia Babilaitė Abarė (pritariamasis vokalas).