Nedaugeliui žinoma, kad dainininkė šią vasarą patyrė skausmingą artimojo netektį, išgyveno asmeninio gyvenimo siųstus išbandymus ir buvo panirusi į liūdesio, skausmo ir nevilties liūną, todėl dainininkės pasirodymas viešumoje po kurį laiką trukusios tylos sukėlė nemažą atgarsį.

„Rodos, jau esu susidūrusi su netekties skausmu ir suvokiu, kad mirtis yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, tačiau sunki mylimo tėčio liga ir netikėta mirtis sukėlė manyje begalę audringų minčių. Klausiau savęs, kodėl mirtis jį pasirinko būtent dabar, dvejojau gydytojų kompetencija, negalėjau rasti atsakymų į man rūpimus klausimus, netekau vidinės ramybės, gyvenau nuolatinėje įtampoje, trūko jėgų susikoncentruoti į kūrybinę veiklą. Iš paskutinių jėgų stengiausi išlikti rami ir atsakingai ruošiausi iš anksto suplanuotiems koncertams“, – pasakoja atlikėja.

Visi šie įvykiai buvo tarsi ženklas, privertęs mane stabtelėti, suklusti ir susitvarkyti savo minčių buveinę, tai tarsi generalinė tvarka.

Kaip rašoma pranešime spaudai, palaidojusi mylimą ir kiekvienoje gyvenimo situacijoje palaikiusį tėtį, dainininkė susidūrė su dar viena gyvenimo siųsta drama. Atliekant sveikatos patikrinimą Rasa išgirdo, jog jai būtina skubi operacija. Ši žinia supurtė dinamišką, spalvingą atlikėjos pasaulį ir paskatino įsiklausyti į save. Neveltui sakoma, jog mūsų sveikata, tai yra minčių ir įsitikinimų veidrodis. Skubėjimo gyventi įkarštyje ne visada esame pasiruošę išgirsti kūno siunčiamus signalus.

„Visi šie įvykiai buvo tarsi ženklas, privertęs mane stabtelėti, suklusti ir susitvarkyti savo minčių buveinę, tai tarsi generalinė tvarka. Supratau, kad mano užslopinti išgyvenimai ir emocijos užsilieka, kaupiasi kūne, todėl drąsiai peržvelgiau savo vertybių sistemą, uždaviau sau daug provokuojančių klausimų, kurie man padėjo apsispręsti, kas yra svarbiausia gyvenime“,  –atvirauja Rasa. Atlikėja pripažino, kad po patirtų skaudžių išgyvenimų tapo jautresnė aplinkai ir ją supantiems žmonėms, atsakingai rinkosi su kuo gali bendrauti, o su kuo ne. „Su kai kuriais draugais sunkiu gyvenimo etapu norėjosi bendrauti, kitus mano vidinis gedulas, niūri nuotaika slėgė, ne visi mano pasikeitimai jiems buvo priimtini. Mane kankino egzistencinė vienatvė“, – sako dainininkė.

Netikėta pažintis ir pokalbis apie grožį su  fotomenininku Vilmantu Dambrausku virto  fotosesija. „Grožis yra didelė jėga, bet kai kamuoja liūdesys ir skausmas, mažai kam esi reikalingas, – įsitikinusi atlikėja. Po ištartų fotomenininko žodžių: „Liūdesys yra gražus“ susimąsčiau ir panorau įamžinti liūdesio grožį fotografijose. Ši fotosesija perteikė mano vidinius išgyvenimus ir nuotaiką. Nenuostabu, kad gerbėjai įpratę mane matyti ryškią, išsiskiriančią, spalvingą, o dabar jie mane pamatys visai kitame amplua. Manau, kad mūsų siela gyja tuomet, kai mes apsinuoginame prieš pačius save, kai nebijome atsiskleisti ir parodyti savęs tokiais, kokie esame.“ Paklausus, kaip ji pavadintų šią fotosesiją virpančiu balsu atsakė: „In memoriam...“.

Atlikėja prisiminė žinomo dainininko Andriaus Mamontovo dainos žodžius: „Tu liūdėt nebijok, nebijok liūdėt, nes tiktai liūdesy sielos džiaugsmas... Argi gali įvertinti šviesą tasai, kas nematė tikrosios tamsos“, – pokalbį baigė R. Kaušiūtė.