„Tačiau laikas čia bėga labai greitai, – sako prieš keturis mėnesius studijuoti į Islandiją išvykusi dainininkė Raminta Naujanytė-Bjelle.– Mano dienos kupinos muzikos, patirčių, pažinčių ir nepaprastos motyvacijos. Tiek daug gerų žodžių, kiek jų išgirdau čia, jau seniai nesu girdėjusi“.

Studijos Islandijos menų akademijoje tokios pat intensyvios ir pribloškiančios kaip šios šalies vėjas. Apie Islandijos akademinio mokymo sistemą Raminta galėtų kalbėti ir kalbėti – informacijos, kurią skleidžia daugybė akademijos dėstytojų ir intensyvus paskaitų kursas, yra begalė. „Čia, rodos, visiems esi svarbi, tave pastebi, klausia, ko trūksta, ką norėtum sužinoti ir motyvuoja, motyvuoja, motyvuoja. Sistema sukurta taip, kad iš jos gautumei kuo daugiau naudos, pasitenkinimo, kuriamas artimas ryšys. Kartais man atrodo, kad nesu verta visų tų pagyrimų, kuriuos gaunu“, – sako mergina.

Čia, rodos, visiems esi svarbi, tave pastebi, klausia, ko trūksta, ką norėtum sužinoti ir motyvuoja, motyvuoja, motyvuoja.

Raminta pasakoja, kad muzikos mokslus baigusių muzikantų Islandijoje yra labai daug. Kartais atrodo, kad kiekvienas sutiktas Reikjavike groja kokiu nors instrumentu arba dainuoja grupėje. „Taigi, čia niekam neįdomu, kad esi muzikantas. Įdomu, kokią muziką groji, kaip groji ir kaip ji skamba“, – Islandijoje patyrė dainininkė.

Daugelis jos kurso draugų Islandijos menų akademijoje – gerokai už ją vyresni, dažnas turi darbą ir jau augina vaikus. „Jaučiuosi viena jaunesnių, tokia mažylė“, – šypsosi Raminta ir priduria Islandijoje įgyvendinusi savo svajonę dar daugiau išmokti apie elektroninę muziką. 

Islandijoje gyvenantys lietuviai žino, kad Raminta čia atvyko mokytis muzikos. Prieš išvykdama atgal į Lietuvą, Bjelle jiems žada surengti didelį koncertą. „Islandai palaiko savo draugus, jie visada susirenka pažiūrėti, kaip jie muzikuoja. Svetimiems salos gyventojai neskiria tiek daug dėmesio, bet per visą tą laiką, kurį čia praleidau, bičiulių atsirado nemažai, tikiuosi, kad jie susirinks manęs paklausyti“, – sako atlikėja, po naujųjų sugrįšianti į Lietuvą.  

Pasiilgti gimtosios šalies Raminta nespėjo – kartą per mėnesį grįždavo filmuotis televizijoje, laidoje „Garsiau. Soundchekas“. Grįžti į Lietuvą kviečia ir naujojo albumo, kuris turėtų pasirodyti baigiantis žiemai, reikalai.

Būdama toli nuo namų dainininkė puikiai įvertino ir vienos, ir kitos šalies privalumus. „Iš toli visada geriau matosi, – įsitikinusi. – Man labai patinka Islandija, tačiau niekur kitur geriau nei Lietuvoje, nesu radusi“.

Ką veiks grįžusi po studijų vėjuotoje saloje Raminta žino jau dabar. Visą savo patirtį ir tai, ko naujo išmoko, ji sudės į darbą, kurį labiausiai mėgsta. Vasaromis mokiusi vaikus muzikos ir scenos meno Vytauto Kernagio fondo sceninio meistriškumo stovykloje, Raminta pasitikrino: dirbti su vaikais jai be galo patinka. „Turėti savo vaikų grupę, kuri dirbtų ne vieną savaitę per metus, o visus metus kiekvieną savaitę – sena mano svajonė, – prisipažįsta. – Todėl nuoširdžiai nudžiugau, kai vaikų kūrybiškumo centrą „Oi, Pelėda“ įkūrusi Rima Kernagienė pakvietė vaikus mokyti scenos meno ir muzikos“.

Šiame centre Bjelle kartu su vaikais kurs muziką, dainuos, mokysis kaip nugalėti baimes, kylančias ant scenos. „Kursime dainas, jas įrašinėsime. O svarbiausia – mokysimės būti kartu, grupėje, kurti bendrą muzikos projektą ir tapti tikrais artistais“, – savo ateities planus dėsto Bjelle ir priduria, kad šiandien, kai mokytojo profesija taip nuvertinama, jai norisi ypatingai vaikams parodyti, kad mokytojas gali tapti geriausiu draugu, galinčiu atskleisti vaiko stipriąsias savybes, kurių jis pats manė neturįs.

„Kai dirbi su vaikais, svarbu suprasti, jog atiduodamas dalį savęs, savo žinių bei energijos, visada visko atgausi su kaupu. Tai parodė ir patirtis vaikų vasaros stovyklose. Su daugeliu vaikų bendraujame iki šiol, esame tapę artimais bičiuliais“, – sako R. Naujanytė-Bjelle ir kviečia jau nuo sausio ateiti į vaikų kūrybiškumo centro užsiėmimus.