Vainikuotas 45-asis "Poezijos pavasario" laureatas. Geriausiu metų poetu už poezijos knygą "Laužiu antspaudą" išrinktas vilnietis Rimvydas Stankevičius.

"Poezija yra dievoieška", – sakė naujasis "Poezijos pavasario" laureatas, 36-erių poetas, prozininkas, eseistas.

– Kartais sakoma, kad nemažai šiuolaikinių poetų linkę kartoti garsių autorių stilių. Kaip atrodo jums?

– Visais laikais būta visokių – epigonų, sekėjų, plagiatorių ir visokių kitokių netalentingų žmonių šutvių. Bet visada buvo ir tikrų poetų, kurie eina savom kojom ir savom pėdom. Kita vertus, jei žmogus neišmano iki jo parašytos galingų autorių poezijos, ir pats nebus galingas.

O pusės dabar rašančių, giriamų ar kritikuojamų, jaunuolių poezijoje neliks. Nes be talento reikia ir kantrybės, tikėjimo savimi ir atkaklaus darbo. O gyvenimas diktuoja savas taisykles – atsiranda šeimos, riboja finansai. Ką ten prirašysi, jei tupi skolose.

Pastebiu tendenciją – jaunimas įsivaizduoja, kad reikia konkuruoti tarpusavyje. Iš tiesų kiekvienam užtenka vietos po saule, ir visą gyvenimą poetas konkuruoja tik pats su savimi. Kiekvienas rašo sau.

– Esate pranašavęs, kad greitai pasaulio universitetuose literatūros studentams bus dėstoma lietuvių poezija.

– Pasakiau pusiau juokais – tai labiau svajonė, linkėjimas. Kad taip būtų, reikia rimtai dirbti. Ne tik poetams – ir valstybės kultūros galvoms.

O XX a. pab.–XXI a. pr. mūsų poezija verta būti pristatyta pasauliui. Turiu galimybę bendrauti su užsienio poetais, ypač iš sočiųjų Vakarų. Gal pasakysiu šališkai, bet manau, kad mūsų poetinė mintis yra aštresnė, gilesnė, ir poetiniai tikslai didesni. Tai nėra vien estetinis žaidimas ar posmai, tinkami niūniuoti po nosimi. Tai yra darbas, primenantis pranašišką misiją. Turime teberašančius tokius poetus kaip Vytautas Bložė, Marcelijus Martinaitis, Donaldas Kajokas, Sigitas Parulskis. Laikotarpis, kai susitiko du didieji klasikai Mozartas ir Goethe, aprašomas kaip neįtikimas. Pas mus ne du galingi kūrėjai susitiko, o dvylika ar dar daugiau.

– Savo eilėraščiuose neretai minite Dievą.

– O kuriam poetui Dievas nesvarbus? Kūryba yra dievoieška – tai amžinos atsakymų, kurių niekas neranda, paieškos. Yra žmonių, kuriems atrodo, kad vaikščioti žeme, turėti žmoną, užauginti vaikus, nusipirkti butą, automobilį yra viskas. Kurie tuo nepasitenkina, mano galva, ieško Dievo arba kažko daugiau. Jei žmogui nesmalsu pabandyt užduoti Dievui keletą klausimų, jis nerašys eilėraščių.

– Ar lengva būti poetu?

– Poetu būni knygose ir tada, kai rašai. Rašant lengva – esi labiau eilėraštyje nei šiame pasaulyje, nei valgyt, nei gert, nei pinigų nereikia. O socialinėje plotmėje toks dalykas kaip "būti poetu" neegzistuoja. Poetai būna poetais tik tada, kai stovi prieš mikrofoną ir skaito eilėraščius. Tokių dienų labai nedaug.

– Dirbate žurnalistu, tenka daug rašyti. Kaip lieka noro kurti kitokio pobūdžio tekstus?

– Jei kam žurnalistika trukdo rašyti poeziją, tas nedirba žurnalistu arba nustoja rašyti eilėraščius. Nežinau, gal čia iš sovietmečio išlikę ar mes patys smarkiai romantizavome teigdami, kad poetas turi būti Dievo durnelis, kuris nieko daugiau gyvenime nemoka. Bet iš tiesų juk taip nėra. Poetas gali būti mokslininkas, duobkasys ar kunigas, kaip jau ne kartą yra buvę. Poetas yra pašaukimas, o profesija yra profesija. Poezija yra laiku, pinigais ir darbo valandomis neapibrėžtas dalykas. Ir viršininkų poetas neturi – jis prieš nieką neatskaitus. Tik prieš Dievą, jeigu jį tiki.

Iš R.Stankevičiaus biografijos:

Gimė 1973 m. sausio 7 d. Elektrėnuose.

Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, įgijo lietuvių literatūros magistro laipsnį. Dirba reporteriu dienraštyje "Respublika".

Išleido 4 eilėraščių knygas: "Akis" (1996 m.), "Randas" (2002 m.), "Tylos matavimo vienetai" (2006 m.), "Laužiu antspaudą" (2008 m.), taip pat esė knygą "Diktantai sielai" (2008 m.) ir miniatiūrų apysaką "Vinys Marškonių kaimui statyti" (2001 m.).

Poezija versta į lenkų, švedų, suomių, anglų ir kitas kalbas, publikuota užsienyje išleistuose almanachuose.

Parašė tekstus daugiau nei 20 roko dainų. 2002 m. su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą "Jūratė ir Kastytis".