Kino mėgėjai pasigenda Rusijos kinematografo atstovų. Tarptautinio Kauno kino festivalio (TKKF) programoje šios šalies kinui atstovauja vienintelė jaunosios kartos režisieriaus Ivano Vyrypajevo juosta "Deguonis".

Pajuto rusišką identitetą

"Filmas labai patiko. Kauno dramos teatre jau buvau mačiusi spektaklį "Sapnai" pagal šio režisieriaus pjesę. "Deguonis" išsiskiria iš kitų pastaruoju metu matytų juostų – tai postmodernus, provokuojamas filmas", – taip po filmo peržiūros jį vertino kaunietė Raminta Nagelytė. Mergina apgailestavo, kad gerų rusiškų filmų Lietuvoje rodoma labai mažai. "Buvo smagu pajusti rusišką kvapą ir identitetą. Filme minima ir buvusioji SSRS – juk įdomu pažiūrėti, kiek su sovietine praeitimi susiję dalykai figūruoja jaunųjų Rusijos režisierių kūryboje", – pastebėjo R.Nagelytė.

"Nepasakyčiau, kad filmas nepatiko, gal man jo stilistika nelabai priimtina. Esu Andrejaus Tarkovskio gerbėja – man labiau prie širdies kitoks tempas ir stilius", – prisipažino bibliotekininkė Rimantė Tamoliūnienė, mielai žiūrinti rusiškus filmus.

Vieno ryškiausių naujojo Rusijos kino režisieriaus I.Vyrypajevo juosta "Deguonis" repo ritmu, muzikinio klipo stilistika savaip perpasakoja Dievo įsakymus ir dviejų žmonių meilės istoriją. Filme nuolatos skamba šokių muzika, siužetas tarsi mozaika sudėliotas iš atskirų fragmentų. Ši juosta keletą kartų bus rodoma festivalio programoje Vilniuje.

Lietuvos rinka – per maža

"Norime, kad festivalio programa būtų įvairi – kiekvienais metais į ją įtraukiame bent vieną rusišką filmą. Tačiau mes neakcentuojame Rusijos kino – daugiau pristatome Europos ir Amerikos kinematografą", – apie festivalio programos sudarymo principus sakė TKKF direktorė Ilona Jurkonytė.

"Viena priežasčių, kodėl Lietuvoje matome mažai naujojo Rusijos kino – maža šalies rinka", – tvirtina "Skalvijos" kino centro Vilniuje rengiamo festivalio "Naujojo Rusijos kino dienos" organizatorė, kino kritikė Sonata Žalneravičiūtė.

Pašnekovė atviravo: Rusijos prodiuseriai nejaučia jokių sentimentų Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims, nesileidžia į jokius kompromisus. Vadovaujamasi vien komerciniu požiūriu – finansiškai jiems neapsimoka, kad filmą pirktų viena kuri šių valstybių. Paprastai Rusijos filmų platintojai derasi, kad juostą įsigytų Lietuva, Latvija ir Estija – S.Žalneravičiūtė teigia, kad kitu atveju filmas greičiau liks dulkėti ant lentynos, nei keliaus į vieną šių valstybių.

Tėvynė įvertina ne iškart

Kino kritikai nesiima keliais žodžiais apibūdinti naujojo Rusijos kino, mat šis reiškinys apima tiek dabartinę senosios režisierių kartos kūrybą, jų atstovaujamas tradicijas, tiek eksperimentuoti linkusių jaunųjų kūrybą. Vis dėlto vienas bruožas įvardijamas kaip būdingas visam Rusijos kinui – tai giluminių dalykų atskleidimas per režisieriaus ir aktorių darbą.

"Reikia atskirti komercinį ir vadinamąjį "arthouse", arba autorinį, kiną. Pastaroji grupė – tai režisieriai, kuriantys tarptautinei auditorijai – jie siūlo aukšto lygio profesionalųjį, arba autorinį, kiną.

Tačiau tai, kad jų darbai suskamba užsienio scenoje, dar nereiškia, kad šie režisieriai bus populiarūs tėvynėje", – kino kritikė prisiminė, kad pernykštė Sergejaus Dvorcevojaus juosta "Tiulpan" susižėrė daug prizų užsienyje ir yra labai šiltai priimama visame pasaulyje, tačiau Rusijoje ji iki šiol neišleista į kino teatrų repertuarus.

Kita Rusijos kino kūrėjų kategorija – komerciniai režisieriai, kurie taikosi tiek į rusišką, tiek į tarptautinę auditoriją. Jų filmai per komercinius kino teatrus dažniausiai pasiekia Lietuvą.

Trečia režisierių grupė pirmiausiai orientuojasi į auditoriją gimtojoje šalyje. Pasak naująjį Rusijos kiną pristatančio festivalio organizatorės, šios šalies žiūrovams priimtiniausios širdingos, šiltos romantinės dramos – tai, kas vadinama senuoju Rusijos kinu.

Kūrėjus varžo tabu

Tiek kino kritikai, tiek išprusę žiūrovai pastebi: Rusijos kine ir dabar yra draudžiamų temų. Dienos šviesos šioje šalyje neišvystų "politiškai nekorektiškai" Čečėnijos ar Gruzijos karą nušviečiančios juostos.

"Daug kas sako, kad Rusijoje demokratija neįmanoma. Taigi yra ir nepageidaujamų temų. Ten labai tvirta prodiuserinė sistema – niekas nesiims statyti filmo, kuris neturės galimybių išvysti kino ar televizijos ekrano", – S.Žalneravičiūtė sako, kad nėra paslaptis, jog Rusijos kino teatrų repertuarai, televizijų programos yra cenzūruojamos.

"Dalyvaudama Sočio kino festivalyje matau, kaip yra puolami filmai, analizuojantys skaudžias Rusijos visuomenei temas. Tarkim, Afganistano karo kontekste rusus neigiamai parodžiusi juosta iš karto buvo puolama kritikų, kurie, atrodytų, turėtų suvokti platesnį kontekstą", – anot kino kritikės, tokių juostų nepriima ir žiūrovai. Jų reakciją sustiprina neigiami kritikų atsiliepimai.