Kartu su serialo komanda dirbęs istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius teigia, kad šios šnipės dėka buvo sužlugdyta ne viena Lietuvos nepriklausomybei atgauti trukdžiusi lenkų maištininkų operacija.

Aktorės Tomos Vaškevičiūtės atliekamas M. Kubiliūtės vaidmuo spalio 31-ąją pasirodysiančiame filme yra vienas svarbiausių. Ne tik todėl, kad aktorės kuriamas personažas įsipainios į jausmingą meilės dramą, bet ir todėl, kad buvo inspiruotas vienos labiausiai šaliai nusipelniusių moterų.

Pasak serialo kūrėjus konsultavusio istoriko A. Kasparavičiaus, XX amžiaus pradžioje Lietuvai žvalgai buvo būtini – jų reikėjo norint išsiaiškinti priešų strategijas.

„Į Lietuvą tuo metu buvo žiūrima kaip į Lenkijos maištaujančią provinciją. Mūsų vyriausybė, kuri iš pradžių susikūrė ir dirbo Vilniuje, 1918 metų lapkričio mėnesį persikėlė į Kauną spaudžiama lenkų ir bolševikų. Varšuvoje buvo nuspręsta, kad reikia imtis kitų veiksmų, kurie būtų veiksmingesni – tai yra organizuoti vyriausybės nuvertimą. Operacija buvo patikėta „Lenkų karinei organizacijai“. Visiems buvo akivaizdu, kad toks darbas buvo reikalingas – žvalgyba, saugumo organizacija“, – pasakojo istorikas.

Taip lietuvių žvalgyboje atsirado lietuviškoji Mata Hari – M. Kubiliūtė. Išvaizdi, išsilavinusi, kelias užsienio kalbas mokanti moteris iš pradžių turėjo kitą užduotį – rinkti bendrojo pobūdžio informaciją. Tačiau, anot A. Kasparavičiaus, moteriško žavesio dėka jai pavyko nuveikti daug daugiau.

„Ji buvo bendro pobūdžio žvalgė, kuri rinko visas žinias ir per Petrą Vrubliauską perdavinėjo informaciją į Kauną. Dėka savo moteriško žavesio ji pradėjo artimiau bendrauti su lenkų kariškiais – tuomet viskas pradėjo aiškėti. Pradėjo po truputį lįsti informacija, kad kažkas Kaune turi vykti, kad mes jau esam pasiruošę, kad mes jau turime žmonių, kurie mus palaiko. Galų gale gavosi bendras vaizdas, kuris lėmė, kad 1919 metų vasaros pabaigoje buvo pradėta areštuoti tuos sąmokslininkus“, – tikino istorikas.

Sumanioji lietuvių žvalgė informaciją iš lenkų kariškių išgaudavo vilionėmis: „Ji sugebėjo labai intymiai prieiti prie Lenkijos karininkų sluoksnio ir išgauti tą informaciją. Kadangi tie vaikinai būdavo išgėrę, atsipalaidavę, jiems atsirišdavo liežuviai. Kada ji jau pajautė, kas yra atviresnis, su tuo bendraudavo intensyviau ir tą informaciją iš tiesų išviliodavo“.

M. Kubiliūtė yra vienintelė moteris, apdovanota visais aukščiausiais tarpukario Lietuvos vyriausybiniais apdovanojimais. A. Kasparavičiaus teigimu, tai labai simboliška. 

„Kiekvienas viešas Marcelės apdovanojimas reikšdavo mūsų kovą su lenkais, kad jie mums vis dar yra grėsmė. Ji buvo patogi figūra – išsilavinusi, išvaizdi moteris, mokanti nemažai kalbų. Demonstruotis mums reikėjo – sostinė Vilnius buvo okupuotas, reikėjo palaikyti tam tikrą visuomenės antilenkišką nusiteikimą. Valdžiai demonstruojant palankumą Kubiliūtei, buvo labai patogu siųsti visuomenei signalus, kad vyriausybė yra tvirtai nusiteikusi kovoti su lenkais, kad herojai yra neužmiršti ir šalis yra nusiteikusi kovoti toliau“, – kalbėjo A. Kasparavičius.

Istorikas teigia, jog M. Kubiliūtės nupelnai šaliai – nenuginčijami: „Ji padarė daug žalos XX amžiaus pradžios Lenkijos žvalgybai ir jų politikos interesams, bet akcentuojamas ir tas momentas, kad taip buvo ir dėl sėkmingų sutapimų, atsitiktinumų“.

Istorinis karinis daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakos apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes. Visu šimtmečiu atgal nukelsiantis filmas atskleis nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykstančią svarbiausių Lietuvai įvykių fone.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Algirdas Gradauskas, Marius Repšys. Seriale taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – jau nuo spalio 31 d. per LRT.