Sakoma, kad betoninės, samanomis apaugusios, į keistas pozas susisukusios figūros itin kraupiai atrodo sutemus. Jų kūrėjas – 2010-aisiais miręs menininkas Veijo Rönkkönenas.

Jis buvo atsiskyrėlis, dienas leidęs fabrike, kuriame dirbo 41 metus, ir savo ūkyje netoli miško. Jis nemėgo bendrauti su žmonėmis ir niekada gyvenime nelankė dailės pamokų.

V. Rönkkönenas sukūrė apie 550 skulptūrų. Beveik visos jos vaizduoja žmones: įvairaus amžiaus ir etninių grupių, sustingusius žaidimo ar agonijos akimirkomis.

Šie keisti, akį traukiantys kūriniai vis dar stovi namo, kuriame jis gyveno su savo tėvais, sode. Kai kurių nuomone, toks vaizdas turėtų atrodyti ypač kraupiai sutemus.

Figūros primena joga užsiimančius žmones, tai, anot menininko artimųjų, buvo jo mėgstamas užsiėmimas.

Daugelis pažymi, kad samanomis apaugusių skulptūrų akys yra keistos, švytinčios arba pieno baltumo, o veido išraiškos sukelia nejaukumą, nesinori į jas ilgai žiūrėti.

Išskirtinis faktas – daugelio jų burnose įstatyti tikri žmogaus dantys.

Vaikštinėjant po parką, lankytojai gali išgirsti ir įvairių garsų, šie efektai sukurti specialiai, siekiant sukelti daugiau potyrių.

Į Parikalos skulptūrų parką apžiūrėti statulų kasmet keliauja apie 25 tūkst. turistų.

Jų įspūdžiai – dviprasmiški, vieniems figūros kelia juoką, kitiems – šiurpą.

„Gana baisu, kad sapnuotumėte košmarus. Tikri žmogaus dantys, šaltos stiklinės akys ir pusnuogės statulos visomis įmanomomis pozomis“, – dalijosi patirtimi vienas lankytojas.

„Man tai visai nepatiko, bet mano draugui pasirodė linksma“, – sakė kitas.

Tūkstančiai žmonių lankosi ir kitose istoriškai šiurpiose vietose – Černobylyje, Pompėjoje, Kambodžos mirties laukuose.