– Šiemet patyrėte plastinę nosies operaciją. Dėl kokių priežasčių prireikė tokios korekcijos?

– Iš tiesų buvo dvi priežastys. Maždaug dvylika metų žaidžiau krepšinį. Kelis kartus esu gavęs į nosį iš kamuolio ir iš alkūnės. Buvo nežymus nosies kaulo poslinkis ir viduje visa pertvara buvo persikreipusi. Visiškai nekvėpavau pro vieną šnervę, nosies funkcija buvo 50 procentų neveiksni.

Su gydytojais pasitarėme, kad tuo pačiu metu galima padaryti ir nosies korekciją. Jeigu jau pasiryšiu tokiai operacijai, korekcija bus tarsi lašas jūroje. Didžiausias noras nebuvo sutvarkyti nosį, kad ji būtų labai graži. Man labiausiai rūpėjo jos funkcija, o jeigu įmanoma padaryti, kad ji būtų graži – puiku.

Gyvenimas pasikeitė tuo, kad galiu gerai kvėpuoti, nebeliko ir nosinio dainavimo, balsas tapo atviresnis, net vokalo mokytojai sakė, kad pasikeitė mano balso tembras. Nosis pasikeitė vizualiai, žymiai malonesnis vaizdas nei buvo prieš tai.

Man buvo atliktos dvi operacijos. Pirmoji – sausį. Išorės iš pirmo karto nepavyko sutvarkyti. Nemalonesnė buvo antra operacija, nors ji nebuvo tokia sudėtinga. Mano nosį tiesiog užšaldė, skausmo nejaučiau, bet girdėjau, kaip karpė kremzles – tai buvo išties nemalonu.

– Teko skaityti, kad susilaukėte nepritarimo dėl operacijos. Ar nesigailite tokio sprendimo, ypač dėl ilgo gijimo?

– Labiausiai užgaudavo artimųjų kalbos. Visi jie seno kirpimo. Sakydavo, kad jeigu nosis grindų nesiekia, nereikia tokios operacijos. Iš tiesų aš patyliukais galvodavau, kad mano nosis per didelė, pakrypusi į šoną. Man tai užkliūdavo, todėl svajodavau, kad kada nors gyvenime pasidarysiu plastinę operaciją, jei dar planuosiu stovėti ant scenos.

Noriu, kad būtų ne vien garso kokybė, bet ir vaizdo, kad žmogui būtų malonu žiūrėti į atlikėją. Artimieji jau matė, kad manęs neperkalbės. Aišku, tėvai klausė: „Kam tu čia darai, ar įsivaizduoji, kiek turėsi ištverti?“ Bet rezultatas man buvo svarbesnis už gąsdinimus. Kadangi mama – buvusi medikė, po operacijos ji mane slaugė. Pats daug ko negalėjau daryti, kvėpavau tik pro burną, kraujas iš nosies bėgo. Visas veidas buvo ištinęs, turėjau mėlynių po akimis. Mama kasdien priekaištavo, kam dariausi tokią operaciją, sakė, jog esu išprotėjęs. Prireikė dviejų mėnesių, kad vaizdas taptų „padorus“. Po pusės metų nosis tik pradeda formuotis, atsiranda naujų išlinkimų. Gijimas trunka labai ilgai – iki metų. Dar iki dabar ji gyja ir keičiasi, bet jau labai nežymiai. 

– Sakėte, kad vyras privalo sportuoti. Tad kaip dažnai leidžiate laiką tobulindamas savo kūną?

– Pastaruoju metu ėmiau aktyviau dirbti ne tik su muzika, bet grįžau į krepšinį, taip pat vaikštau į sporto salę. Per dieną skiriu tris keturias valandas sportui. Mano organizmas prie to labai greitai prisitaikė, raumenys turi atmintį – jie dabar iš manęs tiesiog reikalauja fizinio krūvio. Jeigu neišsikraunu, namie būnu hiperaktyvus. Kartais nespėju pasportuoti dieną, tada vakare pabėgioju.

Prie sporto priskirčiau ir vaiko priežiūrą (juokiasi). Kartais tenka ir namus tvarkyti, gaminti valgį, kartu prižiūrint sergantį vaiką. Aš dabar suprantu, ką reiškia, kai moteris sėdi namie ir prižiūri vaiką. Draugė kartodavo, kaip sunku būti su vaiku, kol jis buvo naujagimis. Aš galvodavau, kas čia tokio, juk man sunkiau dirbti. Bet dabar ją visiškai suprantu.

– Auginate beveik dvejų metų sūnelį Vėją. Kaip jus pakeitė tėčio vaidmuo?

– Dažniausiai su drauge iš anksto apsitariame kitos savaitės planus – anksčiau nė kitos dienos neplanuodavau. Tada susidėlioju laisvas valandas sportui ir kitiems reikalams. Pagrindiniai dalykai yra vaikas ir šeimos interesai, muzika, o po to jau šalutiniai dalykai, kuriuos galima atidėti.

Vaikui augant reikia vis daugiau priežiūros – su juo bendrauti, užsiimti ir numesti į šoną visus darbus. Niekada negalvojau, kad vaikas gali taip stipriai pakoreguoti visą gyvenimą. Iki tol buvau plevėsa menininkas, visur vėluodavau, daug ką tingėdavau daryti. Gyvendavau šia diena, švaistydavau pinigus. Dabar viskas kitaip – visų pirma yra pareigos ir man tai pradėjo patikti.

Jaučiuosi žymiai geriau kažkuo besirūpindamas. Visavertis gyvenimas prasidėjo, kai atsirado šeima. Netgi santykius suprantu visai kitaip. Dabar santykiai nepagrįsti vien kvailais žaidimais, greitais įsimylėjimais, pasidavimu merginų dėmesiui. Atsirado vertybės, todėl šeimos nekeisčiau į nieką. Santykius vertinu kaip didžiulį gražų namą, kurį ilgai statėme, kol pripratome prie vienas kito gyvenimo ritmo, prie visų minusų ir pliusų. Atrodo, kam griauti gražų namą, kurį pats pasistatei.

– Ilgai nematėme jūsų scenoje. Kas nutiko, kad vėl grįžote prie muzikos?

– Buvau pavargęs nuo visko ir nustūmęs savo prioritetą – muziką – į šoną. Buvo atsiradęs chaosas dėl laisvo gyvenimo būdo. Įpratau gyventi naktimis, su draugais nerūpestingai leisti laiką. Muzika buvo pamiršta dar ir dėl sveikatos problemų, dažnai sirgdavau – viskas per naktinį gyvenimą.

Buvo labai sunku stotis ant kojų ir ką nors veikti. Tačiau šiuo metu muzikinė karjera stipriai pajudėjo. Pasirašiau sutartį su prodiuserine kompanija. Dabar labai daug dirbame, kuriame vaizdo klipus, padaugėjo koncertų. Nors dar tvirtai nesijaučiu muzikos kelyje, manau, kad po truputį grįžtu į senas vėžes.