Skaidriame vandenyje aplink žmones ratus suko kelios dešimtys įvairiausių ryklių. Prisiminęs vieną nuostabiausių vaizdų, matytų Maldyvų salose, trejus metus nardymo instruktoriumi ten dirbęs 42 metų Linas Gedvilas šyptelėjo: "Dėl tokio vaizdo naras gali ir numirti."

Prie gero priprantama

"Viskas kaip atvirukuose. Smaragdinis vanduo, įspūdingas povandeninis pasaulis. Oro ir vandens temperatūra ištisus metus – dažniausiai 28 laipsniai šilumos", – apie salų valstybę, esančią Indijos vandenyne, pasakojo L.Gedvilas.

Egipte būsimuosius instruktorius mokęs lietuvis sulaukė vokiečių kompanijos pasiūlymo padirbėti Maldyvų salose.

Dabar Kaune gyvenantis klaipėdietis privalėjo ne tik turėti garsiosios PADI (Profesionali nardymo instruktorių asociacija) kategoriją, bet ir mokėti anglų bei rusų kalbas.

"Maldyvai – daugiau nei 1200 salų. Kiekvienoje – po viešbutį. Salų grupėje, kurioje dirbau, apie 40 proc. klientų sudaro rusai. Taip pat – Kuveito šeichai, vokiečiai, kinai, indai. Mane samdžiusi vokiečių kompanija bendradarbiauja su prabangiais viešbučiais. Jų klientai – ir garsus Dubajaus viešbutis "Burj al Arab", – dešimt metų nardantis ir septynerius metus instruktoriumi dirbantis Linas turi PADI IDC Stuf instruktoriaus kategoriją. Tokius instruktorius Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų.

"Automobiliu galima lenktyniauti, bet galima ir važinėtis ramiai, besigrožint besikeičiančiais vaizdais", – rekreacinio instruktoriaus darbą, kurį dirbo salose, L.Gedvilas palygino būtent su ramiu važiavimu besigrožint supančia aplinka.

"Trejus metus Maldyvuose galima pavadinti svajonių darbu, – kalbėjo jis. – Prie gero priprantama. Oro temperatūrai nukritus iki 25 laipsnių šilumos, narai juokaudavo, kad šalta. Vis dėlto Maldyvuose mes dirbome, o ne ilsėjomės."

Matė septynias ryklių rūšis

Maldyvus galima vadinti nardytojų rojumi. Ir nors to salyno vandenyse pamatysi beveik tą patį, ką narai mato ir Raudonojoje jūroje prie Egipto krantų, Šiaurės Afrikoje reikia laukti vasaros, kai vanduo smarkiai atšyla, oro temperatūra būna 40–50 laipsnių, o Maldyvuose ištisus metus būna 28 laipsniai šilumos.

"Maldyvuose turbūt nemačiau tik banginio ir didžiųjų baltųjų ryklių", – sakė L.Gedvilas. Tiesa, banginį jis vis dėlto regėjo, tik iš nedidelio lėktuvo.

Įspūdingiausias vaizdas, kurį matė lietuvis, buvo, kai aplink jį ir jo lydimą turistą ratus suko daugiau nei 30 pilkųjų rifinių ryklių. "Nardydamas nedažnai pamatysi vienoje vietoje tiek daug ryklių, – aiškino Linas. – Įspūdingai atrodė ir septynių metrų ilgio bangininis ryklys, plaukiojęs ištiestos rankos atstumu. Žmogaus galva lengvai tilptų jo nasruose."

Lietuvis matė leopardinį, tigrinį, juodapelekį, baltapelekį, rifinį, ryklį auklę, bangininį – iš viso septynias ryklių rūšis, daugybę egzotinių žuvų.

Rizika visada egzistuoja

"Įdomi, apie 5 cm dydžio, vos judanti nuodinga žuvis-lapas. Bene nuodingiausia žuvis pasaulyje – akmenžuvė, ant kurios užlipęs gausi dozę nuodų iš spyglių, o skubiai nesuleidus priešnuodžių – mirsi", – tuntais matytų rajų, mantų, vėžlių, morenų L.Gedvilas jau neskaičiavo.

Laimė, su Linu plaukiojusiems turistams nelaimių neįvyko. Narai instruktoriai turi prietarą, kad geriausia situacija, kai nėra jokių situacijų.

Tiesa, kai lietuvis nardė su prancūzu turistu, šiam sprogo akies protezas, todėl skubiai reikėjo kilti į paviršių: ligoninėje nelaimingajam suteikė reikalingą pagalbą ir sutvarkė žaizdą.
"Vienam pirmą kartą nėrusiam turistui lūžo kaukė. Tačiau jis nepasimetė, į paviršių neiškilome – daviau savo, o pats pasinaudojau atsargine", – pasakojo L.Gedvilas. Kai kurie instruktoriai visą laiką turi dar vieną kaukę atsargai.

Kartą su L.Gedvilo kolega nardžiusį italą perdūrė raja. Turistą skubiai išvežė į ligoninę ir jo gyvybei pavojus, priešingai nei nuo dygliauodegės dūrio į širdį žuvusiam Stevui Irwinui, negrėsė.

Kainos – ne visiems įkandamos

Dauguma klientų – turtingi ar didesnes nei vidutines pajamas turintys žmonės: nardymo kursai Maldyvuose kainuoja apie 1500–2000 litų – beveik dvigubai brangiau nei Egipte. Du panėrimai, jei turite savo įrangą, – apie 200 litų.

L.Gedvilas dirbo saloje, kur klientai už 20 dienų nakvynę su maistu paklodavo po 400 tūkst. litų. O pramogoms – nardymui, jūrinei žvejybai, katerio nuomai – išleisdavo dar bent 60 tūkst. litų.

"Tie žmonės labiau mėgsta privatumą, gyvena atskirose vilose, kuriose vienam žmogui skirti du pastatai, jų užgaidoms pasamdytas viešbučio darbuotojas", – pasakojo lietuvis nardymo instruktorius.

"Jiems butelis šampano "Dom Perignon" kainuoja daugiau nei 3 tūkst. litų, žvejyba už dieną – ne 3 tūkst. kaip populiaresnėse ir pigesnėse salose, bet 9 tūkst. litų, kateris – ne 8 tūkst., bet 20 tūkst. litų", – kalbėjo L.Gedvilas.

"Maldyvai – musulmoniška šalis, todėl alkoholį galima vartoti tik viešbučiuose. Perspėjama, kad moterims negalima kaitintis saulėje pusnuogėms, juolab – nuogoms. Tiesa, viena porelė pabandė po vandeniu mylėtis, bet prisipažino, kad tai – labai nepatogu", – juokėsi L.Gedvilas.

Išmokė nardyti A.Semenovič

Kuveito ar kitų arabų šalių šeichai – skirtingi. Vieni net savaitę panardę vis dar gaili arbatpinigių, kiti už paduotą rankšluostį, išlipus iš vandens, duodavo 50 dolerių.

"Mano kolega nekart nardė su modeliu Naomi Campbell, – sakė L.Gedvilas. – Toje rusų pamėgtoje saloje už vieną nakvynę reikia pakloti sumą, prasidedančią nuo 20 tūkst. litų. Jis nardė ir su šeichais. Į vandenį su šeichais ir instruktoriumi taip pat nerdavo ir ginkluoti asmens sargybiniai."

Nardytojai ir suvenyrų pardavėjai tose salose neturi teisės pirmieji užkalbinti turistus.

Linas negalėjo nepastebėti ten besiilsinčios itin moteriškų formų Rusijos dainininkės, laidų vedėjos Anos Semenovič, kuri taip pat panoro nardyti.

Lietuvis neslėpė, kad rusų TV žvaigždė net be makiažo atrodė žavi ir  patraukli. Beje, jautėsi, kad ji neblogai fiziškai pasirengusi: A.Semenovič ilgai lankė dailųjį čiuožimą.

"Ji labai paprasta. Viena geriausių mokinių. Jai pasiūliau bent trijų dienų kursus, – Linas su A.Semenovič nardė dar penkis kartus. – Išgirdusi, kad esu lietuvis, Ana iškart paminėjo jos gerai žinomą čiuožėją Povilą Vanagą. Draugiška ir žvaigždžių liga neserganti rusė aikčiojo po kiekvieno nėrimo it mažas vaikas."

Dovanos ir įnoringi klientai

Linas, bendraudamas su rusais, į politikos verpetus nesiveldavo: daugelis jų gyrė prezidentą Vladimirą Putiną, kai kurie klausdavo, ar išties Lietuvoje skriaudžiami rusai.

"Tikrai ne. Pažiūrėkit į mane, esu tikras lietuvis", – paneigdavo propagandą draugiškas ir linksmas naras, kuris puikiai sutarė su rusais. O kai kurie vėliau net buvo atvykę pasisvečiuoti į Lietuvą.

Beje, vienas rusas Maldyvuose, sugedus Lino nardymui skirtam kompiuteriui, padovanojo savo beveik naują, 500 dolerių vertės kompiuterį.

L.Gedvilo kolegos klientas būtinai užsigeidė po vandeniu fotografuoti skirtos įrangos. Prieš išvykdamas namo rusas nusprendė, kad šis užims daug vietos lagamine ir 3 tūkst. dolerių vertės "žaisliuką" paliko instruktoriui.

Triukšmingiausi ir įnoringiausi klientai – naujieji kinai arba naujieji indai. Kinai dažnai atvyksta 4–5 dienoms, per tą laiką nori patirti maksimaliai daug. Apie 90 proc. jų nemoka angliškai, todėl su jais lietuviui buvo nelengva.

"Nardymas?" – klausdavo kinai ir, išgirdę teigiamą atsakymą,  tempdavo prie vandens, tačiau pradėjus klausinėti angliškai nieko nesuprasdavo.

"Ko nors klausi – jis purto galvą, nieko nesupranta. Po to kartoja "nardymas" ir vėl tempia prie vandens. Bet kai žmogus nieko nesupranta, negali rizikuoti, – kalbėjo Linas. – Maldyvuose mačiau daug įnoringų turtingų indų. Skaičiau ne vieną keistą jų pretenziją. Pavyzdžiui, viena turtuolė indė audringai piktinosi, kad viešbutyje neatliekama depiliacija."

Vestuvės po vandeniu

Daug maloniau dirbti su linksmais ir neįnoringais klientais. Gerų emocijų L.Gedvilui paliko kompanija, kuri surengė neįprastą ceremoniją: mininti 10 metų vestuvių sukaktį sutuoktinių pora ir jos palyda nėrė po vandeniu, visi vilkėdami iškilmingais drabužiais: ji – balta vestuvine suknele, jis – baltu kostiumu, pasipuošę buvo ir pamergės su pabroliais.

Vienas amerikietis, iš anksto suderinęs su instruktoriais, pirmą kartą nerdamas po vandeniu su savo mylimąja jai pasipiršo.

"Vokietė instruktorė iš anksto buvo panėrusi su lentele, ant kurios buvo užrašyta: "Ar tekėsi už manęs?" – geras emocijas prisiminė L.Gedvilas. – Kai jau rengėmės kilti, vaikinukas parodė merginai lentelę. Ši ant plastikinės kortelės užrašė: "Taip", jie simboliškai pasibučiavo, o krante vyko sužadėtuvių vakarėlis."

Beje, italę instruktorę kiti kolegos praminė Radija: temperamentingoji moteris kalbėdavo turbūt 24 valandas per parą. Ji nesustodavo net... po vandeniu: lietuvis nufilmavo vaizdo klipą, įamžinusį, kaip italė sugeba kalbėti ir panėrusi.

Kai kuriuos turistus žavėdavo naktinis nardymas: tuomet galima pamatyt žuvų, vėžlių, omarų rūšių, kurių dieną nepamatysi.

"Dieną visas spalvas nustelbia vandens žydrynė, o naktį spalvos po vandeniu tikros, – aiškino instruktorius. – Tamsiuoju metu turime prožektorius, tačiau matomumas – ribotas, todėl kartais gali sulaukti staigmenų. Vieną turistą akimirkai išgąsdino, kai pašvietus į vieną olą po vandeniu iš jos staiga išlindo dydžiulis vėžlys."

Žuvų prisivalgė iki soties

Instruktoriai juokaudavo, kad jei nuprausi vietos gyventojus, kai kurie jų bus kaip europiečiai: dalis maldyviečių bruožų išties kaip baltaodžių, nors kitų – itin tamsi oda ir plati nosis.
Maldyvuose lietuvis dalyvavo ir vietos gyventojų vestuvėse. Be alkoholio, bet su gazuotais bei energiniais gėrimais.

Tarsi sportine apranga vilkintis jaunikis ir jaunoji stovėjo mokyklos salės scenoje, o visi kaimelio gyventojai po vieną ėjo jų pasveikinti.

"Jų turgus turbūt šokiruotų higienos specialistus, – nusijuokė Linas. – Šviežios žuvys guli ant grindinio, o greta vaikščioja žmonės."

Vis dėlto vietiniai puikiai moka pagaminti žuvis – šių gėrybių, ypač tunų, Linas atsivalgė iki soties. Jam ypač patiko gruperis, žuvis-papūga.

Beje, Maldyvai išties gali paskęsti: aukščiausia vieta virš jūros lygio siekia tik 2 m, o vandeniui pakilus bent metru, šis apsemtų apie 80 proc. salų.

"Maldyvai skirti tinginių poilsiui arba porelėms. Bene 80–90 proc. turistų ten – įsimylėjėlių poros, – pasakojo Linas. –  Yra žmonių, kurie ten važiuoja bent tris kartus per metus."

Antrųjų darbo metų pabaigoje Linas Maldyvuose sutiko kitą lietuvį. Šis užkalbino pirmasis, nes instruktorius vilkėjo Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius. Sutiktas lietuvis dirbo techniku oro uoste.

Vėliau instruktore dirbti atvyko dirbti dar viena lietuvė.

Ar svajonių darbas neatsibodo? L.Gedvilas nusijuokė: "Ne svajonių darbas, bet svajonių oras. Atostogauti visą laiką vykdavau į Lietuvą žiemą. Pasiilgau šalčio ir galimybės panardyti po ledu."