Galerijos "Balta" sienas nuklojo ryškių spalvų kaspinėliais, karoliukais, medžiagos skiautėmis ir tikromis sėklomis, žievelėmis aplikuoti gobelenai ir tekstiliniai koliažai.

Čia veikia vienos garsiausių Latvijos tekstilininkių Rutos Bogustovos personalinė paroda.

Pirmoji pradėjusi kurti tekstilinius koliažus, skirtingai nuo įprastos koliažo technikos, menininkė nieko neklijuoja – viską rankomis prisiuva, išsiuva, išsiuvinėja. Jos darbuose plaukia seni buriniai laivai, skraido tamsios mitologinės būtybės, šviečia ryški saulė, auga egzotiška augmenija. Gobelenas "Tundra" tiesiog įtraukia į savo eglės šakomis išsiskleidusią žalumą ir pupelių sėklomis dekoruotą tamsą. Salės viduryje kabo japonų origamio techniką primenantys stilizuoti paukščiai iš medžiaginių trikampių.

"Liaudies menas – vienas mano kūrybos šaltinių, – netikėtai prisipažino į parodos atidarymą atvykusi menininkė. – Nacionalinių kostiumų raštai, koloritas – tai, kaip aš parenku ir derinu spalvas, manau, yra atėję iš liaudies meno, latvių nacionalinių tekstilės darbų."

Tuomet iš kur tos baltams nebūdingos ryškios spalvos, egzotiškos augmenijos motyvai? "Prieš keletą metų viešėjau Amerikoje, Havajų salose. Tenykštė gamta įkvėpė kiek kitokiems nei anksčiau darbams. Manau, kūryboje reikia keistis. Spalviškai mes dažnai būname per daug niūrūs", – tikino latvė ir prisipažino nerimavusi, kaip lietuviai įvertins ryšių spalvų, aukso siūlais siuvinėtus, blizgia medžiaga aplikuotus darbus.

Pasirodo, nuogąstauta be reikalo – daugelis parodos atidarymo dalyvių darbų autorei žėrė komplimentus. Į atidarymą susirinkęs tekstilininkų būrys studijavo rankomis prisiūtas aplikacijas, papildomai siuvinėju blizgiais arba kitokios sudėties siūlais.

"Tikras postmodernizmas", – žvelgdama į kitą – ryškių spalvų gausiai aplikuotą pasakiškų motyvų tekstilinį koliažą įvertino tekstilininkė, galerijos "Balta" vadovė Jolanta Šmidtienė ir prisipažino profesiniu požiūriu R.Bogustovą vadinanti viena savo mamų.

"Latvių tekstilė visais laikais buvo novatoriškiausia, įdomiausia idėjų prasme. Mes, lietuviai, važiuodavome į Rygą susipažinti su naujausiomis tekstilės tendencijomis. O Ruta yra tekstilės novatorė visos Europos mastu", – tvirtino lietuvių tekstilės modernistė Zinaida Dargienė.

R.Bogustova yra viena erdvinės tekstilės pradininkių Europoje. "Tekstilės meno atgimimas prasidėjo 1960 m. Lenkijoje, tačiau ir tą atgimusią tekstilę visi matė kaip plokštuminius darbus – kabinamus ant sienos gobelenus. O R.Bogustova pirmoji sukūrė erdvinę tekstilę", – prisiminė Z.Dargienė.

Garsiausias latvės darbas – gobeleno technika atliktas erdvinis tūrinis – trijų matavimų – kūrinys "Muzika", eksponuotas 1972 m. tarptautinėje tekstilės parodoje Lozanoje (Šveicarija) tapo nauju žodžiu ne tik visos buvusios Sovietų Sąjungos, bet ir europinės tekstilės mastu.

"Vargonus primenanti "Muzika" buvo visiškai nematytas sprendimas to meto tekstilėje. Nors lenkų kabinami ant sienos gobelenai garbanojosi, raitėsi, bet vis dėlto tai buvo plokštuminiai darbai. Ruta pirmoji sukūrė erdvinę, ne ant sienos kabinamą tekstilę", – pasakojo Zinaida Dargienė. Ji prisiminė, kad garsi latvių menininkė padėjo atsirasti pirmajai tarptautinei Kauno tekstilės bienalei.

"Prieš dvylika metų mes, Kauno tekstilininkai, galvojome, kaip papulti į M.Žilinsko dailės galeriją. Žinojome, kad tai padaryti padėtų tarptautinis parodos mastas ir garsūs menininkų vardai. Paskambinome Rutai, pakvietėme sudalyvauti. Ji pakvietė dar kelias latvių menininkes. Taip paroda įgavo tarptautinį mastą ir išaugo į bienalę, su kuria siejamos lietuvių tekstilės meno naujovės šiandien", – tvirtino tekstilininkė.

Paklausta, kur link, jos manymu, tekstilė pasuksianti ateityje, latvių menininkė susimąstė. "Sunku pasakyti, kaip vystysis tekstilė, nes net ir jauni autoriai yra labai skirtingi. Yra daug jaunų tekstilės menininkų, kuriančių plakatinio tipo darbus, yra ir tokių, kurie labai kruopščiai visus darbus siuvinėja. Taigi, kiek bus ryškių tekstilės menininkų, tiek bus ir jos vystymosi kelių", – sakė R.Bogustova.

Menininkė pastebėjo, kad lietuvių ir latvių tekstilė skiriasi turiniu ir forma. "Lietuvių menininkai labiau ieško naujų formų, mėgsta didelės apimties darbus. Pas mus to mažiau", – sakė rygietė.

Aktyviai kurianti vyriausios kartos menininkė kasmet surengia po parodą Latvijoje, neretai – Rusijoje, Azijos šalyse.

R.Bogustovos personalinė tekstilės paroda galerijoje "Balta" (M.Valančiaus g. 21) veiks iki birželio 25 d.