Tarp koncertų – poilsis

"Labiausiai visiems linkiu sveikatos ir ramybės", – sako laidų vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja Loreta Sungailienė.

Jos vasara, prabėgusi Lietuvoje, buvo intensyvi. Turėjo keletą folkdžiazo projekto koncertų, tad skyrė laiko jiems pasiruošti. Koncertavo Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos miesteliuose, taip pat – Jūros šventės renginiuose. Klaipėdoje su kolega trombonininku Vytautu Pilibavičiumi pristatė keletą naujų šio projekto kompozicijų su elektroninės muzikos pagrindu.

Švęsti teks šeimos rate. Tėvai, trys vaikai, močiutė, teta su šeima – štai jau ir didelė kompanija, su kuria pradėsime naujus mokslo metus!

"Kartu su mano vadovaujamo folkloro ansamblio "Virvytė" bičiuliais susitikome pačių organizuotoje šeimų stovykloje, – pasakoja L.Sungailienė. – O taip pat, šeimos rate, šventėme dukros Liepos pirmąją komuniją."

Kol Loreta repetavo, dainavo, važinėjo, Sungailų šeima laiką leido savo sodyboje Švenčionių rajone. "Tarp koncertų ir aš ten ilsėjausi. Kiek galėjau, tiek prisidėjau prie buities ir sodybos tvarkymo darbų. O jų ten dar daugybė – sukis", – šypsosi Loreta.

TV laidos "Duokim garo" vedėjai atostogas teko derinti ir su darbu LRT televizijoje. "Labai šaunus buvo vakaras, – pamena ji, – kai filmavome laidos anonsą. Kolegė Asta vairavo stilingą baltą kabrioletą, abi smagiai važiavome vingiuotu keliu ir daug kartų įkalbėjome anonso tekstą. Tiesa, dar turėjome progos pademonstruoti savo vaidybos gebėjimus, kuriuos išvysite trumpuosiuose naujojo sezono laidos anonsuose."

Loretos atradimai? Vienas jų – ilgas ir jaukus vakaras su šeima sodyboje prie žvakių šviesos kalbantis ir žaidžiant stalo žaidimus. Kitas – ilga kelionė, įveikiant kamščius ir nerimą (dėl grėsmės nespėti atvykti laiku ten, kur reikia), į "Laisvės kelią". Pakili ir pasididžiavimo savo tauta kupina nuotaika, kai kartu su atvykusiais virvytininkais vadovė tvirtai susikimba rankomis, gieda "Tautišką giesmę", klausosi Lietuvos radijo, o pasibaigus renginiui, ragina draugus dar pasilikti.

"Stovime pakelėje ir dainuojame liaudies dainas. Su mumis kartu ir mūsų vaikai – nuo mažylio iki paauglio. Visi šviesūs, su Lietuvos ir Baltarusijos simbolika, "Virvytės" skarelėmis", – pakiliai pasakoja nesenus įvykius.

Šventinių pietų tradicija

Trijų vaikų mama tikisi, kad mokslo metų pradžia mokyklose bus saugi ir smagi, o vėliau, jei reikės, bus galima pereiti ir prie nuotolinio mokymosi.

"Tai mūsų negąsdina. Bet nesinorėtų, kad toks mokymasis tęstųsi ilgai, nes tuo pat metu namie nėra lengva atlikti ir mamos, ir biudžetinės įstaigos specialistės, ir laidos vedėjos, ir ansamblio vadovės, ir dviejų pradinukų mokytojų padėjėjos, o dargi ir muzikos mokykloje besimokančių vaikų koncertmeisterės pareigas", – juokdamasi vardija.

Loreta pasidalija tradicija – po jauniausių šeimos vaikų, pradinukų Liepos ir Giriaus, rugsėjo 1-osios šventės paprastai su klasės draugų šeimomis eina pietauti į kokią nors vaikų mėgstamą kavinę. Deja, šįmet vaikai pirmąją mokslo metų dieną paminės savo klasėse be tėvelių. Taip saugiau.

"Tad ir švęsti, matyt, teks savo namuose, šeimos rate. Bet dėl to šventė nė kiek nesumenks: tėvai, trys vaikai, močiutė, teta su šeima – štai jau ir didelė kompanija, su kuria pradėsime naujus mokslo metus!" – pakiliai nusiteikusi pašnekovė.

Pasak populiarios LRT vedėjos, jos vyresnėlis šįmet jau gimnazistas. Vyruko laukia nauji iššūkiai – naujai suformuota pirmoji gimnazinė klasė. Kokia ji bus, tėvai, nepamatys, nes Vilius pareiškė norą rugsėjo 1-ąją švęsti savarankiškai ir tėvų palydos nepageidauja.

Sungailų mažieji naujų mokslo metų paprastai ima laukti jau nuo vasaros vidurio – vis kalba ir kalba, kaip nori susitikti su draugais. Kartais su jais susisiekia per internetą, kartu pažaidžia kompiuterinius žaidimus.

"Spragų moksluose neturėjome, – džiaugiasi garsi mama, – tad nieko ir užkaišyti nereikėjo. Visi vaikai pamažu skaito mokytojų rekomenduotas knygas, aprašo labiausiai įsimintas atostogų dienas. Liepa ir Girius lanko muzikos mokyklą, tad turi šiokių tokių muzikinių užduotėlių. Teko įkalbinėti, kad per atostogas pamuzikuotų. Pasikartotų, o ir naujų kūrinėlių išmoktų. Vieną duetą grojame drauge su dukra ir ruošiamės lietuvių kompozitorių kūrinių koncertui, jei tik jis rudenį įvyks. Na, o Girius mėgsta patingėti, jį prikalbinti kiek sunkiau, tačiau sodyboje, šeimai susirinkus vakare prie laužo, jis mielai groja išilgine dūdele. Ir daro tai su tikru pasimėgavimu."

Visų mokinių tėveliams Loreta linki optimizmo, nuoširdaus domėjimosi savo vaikų pasiekimais, noro ir gebėjimo prisidėti prie jų ugdymo, sėkmingo bendradarbiavimo su mokyklos bendruomene, o labiausiai – sveikatos.

Mėgavosi laukiniais paplūdimiais

Muzikos prodiuseris ir dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano prisipažįsta, kad šią vasarą su žmona Indre ir vaikais – Joana, Ričardu bei Adomu – daug laiko praleido keliaudami ne tik po Lietuvą, bet ir po kaimyninę Latviją. Tiesiog sėsdavo į mašiną ar kemperį ir važiuodavo be išankstinio plano.

"Iš pradžių gali atrodyti, kad tai nuobodu, – pasakoja Stano, – bet tik to nebandžiusiems. Tie, kas tai jau išbandė, su manimi sutiks, kad Lietuvoje yra begalybė itin gražių vietų. Šnekant apie keliones kemperiu, man su žmona labiausiai patiko tai, kad nereikėjo nieko planuoti, sudarinėti kažkokių ypatingų maršrutų. Tiesiog važiuoji, pamatai gražią vietą ir stoji... Arba sužinai apie kokią neblogą vietelę iš socialinės žiniasklaidos ir nusprendi aplankyti."

Mokytojo darbui man be galo trūksta kantrybės. Na, neturiu tos Dievo dovanos, ir taškas. Galiu aiškinti kartą, kitą, trečią, bet jei manęs ir po ketvirto nesupranta – šakės.

Stano pasakoja, kad Latviją su šeima atrado jau pernai, bet šįmet ją pasirinko dėl mažesnio turistų srauto nei Lietuvos pajūryje. "Šįmet, deja, Lietuvos pajūryje atostogauti buvo tiesiog neįmanoma. Labai daug žmonių. O mums reikėjo ramybės, tad metėmės į Latviją, į Papę, apsistojome atokiuose nameliuose ir mėgavomės laukiniais paplūdimiais."

Prilygina Naujiesiems metams

Stano šeimoje net trys atžalos, bet tik vienas – Ričardas – šį rudenį keliaus į mokyklą, penktąją klasę.

Smagumai: šią vasarą Stano su žmona Indre, vaikais Adomu, Ričardu ir Joana mėgavosi atradimais Latvijoje. / S. Stavickio-Stano asmeninio archyvo nuotr.

"Tas nuotolinis mokymas pavasarį buvo džiaugsmas daugeliui vaikų, bet nemanau, kad tai jiems išėjo į naudą mokslų prasme, – dalijasi savo nuomone dainininkas. – Manau, kad nėra daug vaikų, kurie būdami dešimties galėtų normaliai savarankiškai mokytis. Ir maniškis ne išimtis. Prie jo visą laiką reikėjo būti šalia, jam padėti ir kontroliuoti. Nes blaškydavosi, imdavo bendrauti su chebra (juokiasi) arba tiesiog varnas gaudyti."

Šios rugsėjo 1-osios Stano laukia su nerimu, bet tuoj pat pareiškia: "Žinote, to nerimo aplink dabar tiek daug – ir Baltarusijos įvykiai, ir koronavirusas, ir rinkimai, ir dar asmeninės baimės... Turbūt reikėtų keisti tą žodį "nerimauti, bijoti" į kokį nors kitą – gražesnį."

Vyras apgailestauja, kad jei prasidės nuotolinis mokymas, teks su sūnumi prie pamokų sėdėti jau ne po pusvalandį, bet kur kas ilgiau – nuo pamokų pradžios iki galo.

"O mokytojo darbui man be galo trūksta kantrybės. Na, neturiu tos Dievo dovanos, ir taškas, – nuoširdžiai prisipažįsta. – Galiu aiškinti kartą, kitą, trečią, bet jei manęs ir po ketvirto nesupranta – šakės. Imu nervintis, pykti. Blogiausia, kad vaikas tai mato."

Mokslo ir žinių dienos šventimo ritualo Stano šeima sakosi neturinti, bet šventę savo reikšme prilygina Naujiesiems metams. "Juk tai nauja pradžia – tiek vaikams darželyje, tiek Ričardui mokykloje, tiek man darbe!" – tikina jis.

Rugsėjui Stano šeima ima ruoštis jau nuo pat vasaros pradžios – kad paskui nebūtų streso kaip kokiems studentams paskutinę naktį prieš egzaminą. Pasak muzikos prodiuserio, mokykla sūnui jau seniai parinkta, uniforma spintoje, knygų sąrašas – ką perskaityti – gautas dar prieš vasarą. Jis džiaugiasi, kad būsimam penktokui buvo skirta nedaug atostogų užduočių – tik perskaityti vieną kitą knygą.

Šventės išvakarėse Stano norėtų palinkėti visiems mokinių tėveliams kantrybės. "Ir kad jie mokėtų pripažinti savo trūkumus. Tarkim, aš neturiu nė lašo kantrybės. Bet kai tik tai pripažįstu, išsyk pasidaro lengviau. O kol to nepripažįstu, bandau lipti per save ir nieko gero iš to nesigauna. Taigi, tėveliai, nebijokime pripažinti savo silpnybių ir, žinoma, jas taisykime", – ragina žinomas muzikos pasaulio žmogus.

Trečiąsyk baigė pirmą klasę

Pasak dainininkės ir renginių organizatorės Viktorijos Mauručaitės, ši vasara jų šeimai paliko neišdildomą įspūdį.

"Buvo daug pirmų kartų, – sako ji. – Pirmąsyk su dukrele Angela plaukėme baidarėmis, pirmąsyk gyvenome kemperyje, kai keliavome po Lietuvą. Tai buvo visiems nauja patirtis, kuri daugiausia džiaugsmo, aišku, suteikė mūsų aštuonmetei dukrelei Angelai. Judėjome link jūros panemune. Pirmasis sustojimas buvo visai netoli Kauno, gamtoje, bet jo esmė buvo tame, kad pirmąsyk visi miegojome kemperyje!" – pasakoja Viktorija.

Taip gimė mintis švęsti gimtadienį tada, kai šilta ir visi sveiki. O ilgainiui toji šventė pavirto į rudens pasitiktuves.

Anot jos, aštuonmetė Angela yra gamtos vaikas, ir mergaitei patinka viskas, kas netradiciška. "Tad ekspromtinis sumanymas išsinuomoti kemperį buvo tiesiai į dešimtuką", – juokiasi mama, su nerimu laukianti rugsėjo pirmosios iššūkių: juk dukrelė pradės lankyti antrąją klasę.

"Kaip ir neturėčiau jaudintis: jei jau pavasarį trečiąsyk baigiau pirmą klasę, manau, sėkmingai pabaigsiu ir antrąją", – šmaikštauja atlikėja, kurios pirmoji dukra Gabrielė Rutkauskienė-Vasha jau pati treji metai kaip mama. Taigi Viktorija – dar ir jauna močiutė! Ji tikisi, kad vis dėlto rudenį nuotolinio mokymo neprireiks ir kad vaikai neturės mokytis sėdėdami namuose.

"Čia jie jaučiasi per daug atsipalaidavę, – prisimena paskutiniąsias mokslo metų savaites garsi moteris. – O be to, vaikams labai reikia gyvo socialinio bendravimo, klasės draugų."

Sodru: V.Maručaitė džiaugiasi, kad jos ir vyro Artūro Butkevičiaus dukra Angela šią vasarą turėjo daug smagių įspūdžių. / V. Maručaitės asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi Viktorijos šeimos verslas susijęs su renginių organizavimu, moteris prisipažįsta, kad daug ką daro ekspromtu. "Atsirado laiko – keliaujame, nėra – užsiimame kitais reikalais. Beje, keliaudami su kemperiu po Lietuvą vežėmės ir knygelių. O dabar, laukdamos rugsėjo, vis dažniau prisėdame su Angela prie sąsiuvinių, kad prisimintume rašymo įgūdžius."

Rengia rudens pasitiktuves

Viktorija prisimena, kaip artėjant rugsėjui abi su mama eidavo į parduotuvę pirkti mokyklinių reikmenų. Ši smagi tradicija dabar galioja ir jų šeimoje. "Juk reikia kažkaip sukurti džiugesnę mokslo metų pradžią", – sako ji, paprastai Mokslo ir žinių dieną kviečianti savo šeimą į kavinę šventiniams pietums.

O dar renginių organizatorė sako sukūrusi šeimoje ir naują tradiciją. Ji kviečia draugus švęsti dukrelės Angelos gimtadienį (kuris iš tiesų yra žiemą) vasaros pabaigoje. Kodėl?

"Visų pirma dėl to, kad žiemą, bent jau kol Angela buvo mažytė, jo atšvęsti niekaip nepavykdavo: dukrelė dažnai sirgdavo... Taip gimė mintis švęsti gimtadienį tada, kai šilta ir visi sveiki. O ilgainiui toji šventė pavirto į rudens pasitiktuves. Prieš pat mokslo metus pas mus susirenka draugai su šeimomis, ir visi smagiai pasilinksminame. Vadiname šią tradiciją Angelos vasaros švente."

Pasak mamos, jei galėtų, jos dukra Angela turbūt lankytų visus būrelius, kokie tik yra. Šįmet mergaitė užsinorėjo piešti, o dar – stoti į muzikos mokyklą ir groti fleita. Prieš tai lankė Nerijaus Juškos baleto mokyklą ir popchorą "Medutis".

"Taigi po pamokų tiesiog dirbu vairuotoja ir vežioju Angelą po visokius būrelius, nes kažkam juk reikia tai daryti", – nesibodi naujųjų pareigų mama.