„Dėl siūlų gyvenimas spalvotas, prasmingas, teikiantis vidinę pusiausvyrą: dedi siūlą prie siūlo, spalvą prie spalvos ir išgirsti kaip širdies dainą. Kuriant dienos kupinos dvasinio pasitenkinimo, jauti, kad ne veltui gyveni“, – sako Irena Piliutytė ir Ona Staskevičienė – parodos „Stebuklo beieškant“ autorės.

Paminklas raštijos puoselėtojams

Kauno menininkų namuose šiuo metu eksponuojama dviejų tekstilininkių paroda, kurioje stebuklu įvardijama ir Lietuvos istorija, lietuvybės skleidėjai ir kasdienybės grožis.

Tekstilininkė I.Piliutytė daug skaito istorinių knygų ir kaskart gėrisi lietuvybės puoselėtojais, iškiliais mūsų valstybės veikėjais. Klasikine gobeleno technika išaustas ir Maironio, ir Vydūno portretai, taip pat atpažinsime Liudviko Rėzos, Abraomo Kulviečio, Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio veidus.

„Įsivaizduokit, jeigu tuo metu, kai žmonės buvo priversti rašyti kirilica, nebūtų buvę mūsų tautos šviesulių, gal šiandien mes nekalbėtume lietuviškai? – klausia menininkė ir prisipažįsta, kad ši mintis ją tiesiog fiziškai nupurto iš siaubo. – Todėl savo kūryba norėjau išaukštinti raštijos pradininkus, didžiuotis jais, išreikšti pagarbą žmonėms, sutvirtinusiems lietuviško žodžio ir Lietuvos kultūros pamatus. Džiaugiuosi tuo, ką darau ir kuo gyvenu.“

I.Piliutytės kūrybos skalė – plati, gobeleno technika sukurti parodoje eksponuojami darbai užduoda ir kitų klausimų. Dievas, žemė – tai sunkiai suvokiami stebuklai, tarp kurių ir įsčiose besivystantis embrionas. „Cikle “Žemė„ mano vaizduojamas pasaulis, žemė Dievo yra laikoma tarsi už vieno siūlo“, – susimąsto menininkė.

Medžiagoms apribojimų nėra

Bendramintės dailininkės I.Piliutytė ir O.Staskevičienė yra Lietuvos dailininkų sąjungos tekstilininkių grupės „Esame“ narės. Abi kilusios iš Žemaitijos. Kartu mokėsi Dailės institute. Siūlus pradėjo vynioti jaunystėje. Taip ir dabar sako esančios susipainiojusios siūlų karalystėje.

„Kai pasižiūri, tas siūlelis – tikras stebuklas, su juo tiek daug galima sukurti, – šypsosi O.Staskevičienė ir žavisi, kad savo darbams sukurti ji gali panaudoti bene viską. “Taip viskas tobulai sutverta, kad tereikia tik apsidairyti ir kurti, – tvirtina menininkė, – visko aplink tiek daug yra."

Štai klojo namuose grindis ir tekstilininkės akį patraukė poroloninės juostelės, kurias meistrai klojo po lentomis. O.Staskevičienė pačiupinėjo, pasvarstė: o jeigu jas apsukus baltu siūlu? Taip gimė kūrinys „Baltos mintys“.

Vaistai nuo negandų

Atidžiau pasižiūrėjus į O.Staskevičienės kūrinius, kurie žavi harmonija, gamtos motyvais, paprastu, kasdienybės džiaugsmu, pamatai, kad viename jų šešėliais nugulusi vilna, o spindėjimas išgaunamas su sena mamos kaproninės skarelės skiaute. „Ai, neturėjau savo darbams rėmų, – juokiasi tekstilininkė, – jie man buvo per brangūs, tai ėmiau ir juos pasisiuvau, vyras dar padėjo, jis mano bendramintis.“

Visko yra aplinkui, tik tereikia atidžiau apsidairyti ir jeigu yra poreikis kurti, jį galima visada realizuoti. „Kūryba galbūt ir yra pats didžiausias stebuklas, – reziumuoja I.Piliutytė, – tik kūryba žmogų gali ištraukti iš didžiausių negandų, nuraminti ir duoti prasmingą stimulą gyventi.“

Kas: paroda „Stebuklo beieškant“.

Kur: Kauno menininkų namuose.

Kada: iki sausio 18 d.