Statistika rodo, kad per pastaruosius dešimt metų televizijos žiūrimumas ne tik nesumažėjo, bet net truputį paaugo. Įskaičiavus ir tuos, kurie televiziją žiūri internete ar per mobiliuosius įrenginius, statistika rodytų, kad televiziją žiūrime dažniau nei anksčiau, teigia dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „TV antena“ redaktorius Virginijus Mičiulis.

Reitinguose per dešimt metų karaliavo krepšinis, „Eurovizijos“ dainų konkursas ir lietuviški TV projektai. Tarp žiūrimiausių filmų lygių neturėjo juostos visai šeimai. Tai paaiškėjo vienam televizijos bei interneto paslaugų tiekėjų apibendrinus dešimtmečio Lietuvos televizijos tyrimų duomenis.

– Tyrimų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai prie televizijos ekranų praleido maždaug 3 val. 24 min. Tai penkiomis minutėmis ilgiau nei prieš dešimtmetį. Iš esmės tai reiškia, kad žmonės dar daugiau laiko praleidžia prie televizijos. Kaip tai įmanoma laikais, kai pati televizija keliasi į internetą, mobiliuosius įrenginius?

– Jei būtų suskaičiuotas ir laikas, kurį praleidžiame žiūrėdami laidas mobiliuosiuose įrenginiuose, turbūt minėti rodikliai būtų dar geresni. Tuo nesistebiu. Lietuvoje televizijos kompanijų nemažai, konkurencija tarp jų didelė. Dėl to kiekviena stengiasi pateikti kuo geresnį produktą.

– Ar visuomenės senėjimas prie to prisideda?

– Turbūt. Vyresni žmonės, be abejo, kaip ir namuose, taip ir prie televizijos ekranų praleidžia daugiau laiko. Pagal statistiką, moterys ketvirtadaliu dažniau žiūri televizorių, nes jos daugiau laiko praleidžia namuose.

Man įdomu pasirodė ir tai, kad tarp populiariausių filmų daugiausia yra animacinių juostų. Tai reiškia, kad televizoriaus žiūrėjimo įpročius namuose diktuoja vaikai. Jeigu yra vienas televizorius, keli suaugę žmonės ir vaikas, bus įjungiama ta programa, kurią nori žiūrėti vaikas. Nieko nuostabaus, kad tarp populiariausių filmų matome „Šreką“, „Žuviuką Nemo“ ir kitus animacinius filmus.

– Man įdomu pasirodė ir tai, kad visų laikų žiūrimiausia laida per dešimt metų buvo 2005 m. „Auksiniai svogūnai“. Juos žiūrėjo 31 proc. Lietuvos gyventojų. Ar Jūsų nenustebino toks faktas?

– Ne, tai manęs nenustebino. [...] „Auksiniai svogūnai“ tuo metu dar buvo nauja. Be to, „Svogūnų“ kūrėjai pasižymi geru humoro jausmu, išmone. Galbūt ne veltui televizija pradėjo transliuoti kassavaitinius „Svogūnų“ apdovanojimus, nors jų žiūrimumas turbūt kitoks. Su humoro laidomis Lietuvoje sunku, o šios laidos kūrėjai pasižymi kūrybingumu.

Manau, kad tie skaičiai, kuriuos minėjote, būtų dar įspūdingesni ir žmonės prie televizorių praleistų daugiau laiko, jei visos televizijos kompanijos labiau žiūrėtų, ką daro konkurentai ir, pavyzdžiui, TV3 ir LNK sekmadienį tuo pačiu metu netransliuotų panašių laidų – 19:30 val. rodomas ir „X faktorius“, ir „Lietuvos balsas“. Tai – panašūs muzikiniai projektai. Jei televizijos tuo pačiu metu netransliuotų informacinių laidų, jeigu jos labiau žiūrėtų, ką daro konkurentai, žiūrovų būtų daugiau.

– LRT radijo klausytojo nuomone, politinėse televizijos laidose per daug tuščiažodžiaujama, o kitos laidos taip pat neretai tuščios. Ar televizijos kokybė per šiuos dešimt metų apskritai gerėjo?

– Manyčiau, kad gerėjo. Tai liudija žiūrovų skaičius. Tačiau, kiek yra žmonių, tiek ir nuomonių. Televizijos kompanijos labai atidžiai stebi savo auditoriją ir daro išvadas. Būtent todėl kiekvienais metais sezono pradžioje, rudenį, būna tiek daug naujų laidų, kurios po Naujųjų metų tiesiog nubyra, nes jos nedomina žiūrovų. Tada pasilieka tos, kurios žiūrimos.

– Kokių tendencijų tikėtumėtės ateityje?

– Sunku prognozuoti, tačiau, kaip visa žiniasklaida keliasi į mobiliuosius įrenginius, taip elgsis ir televizijos. Vis mažės žiūrovų, kurie prilipę prie televizijos lauks, kada bus rodoma jų mėgstama laida, vis daugiau bus tokių, kurie tas laidas susiras internete, mediatekose arba galės jas atsisukti per kabelinę televiziją ir pasižiūrėti tada, kai jiems patogu. Televizija keisis savaime. Ji prisiderins prie žiūrovų įpročių.