„Slavianskij bazar“ globėjas A. Lukašenka šiuo festivaliu didžiuojasi ir jo nepraleidžia bei vadina pasaulinio lygio projektu, kuris neva vienija tautas, parodo bendrą istorinį pasirinkimą ir nacionalinį orumą.
Vitebske ant scenos pasirodė jau ne vienerius metus su festivaliu draugaujanti estrados primadona B. Petrikytė. Dainininkė teisėjavo vaikų konkurse, teikė apdovanojimus.
Kodėl ji ir šiemet nusprendė ten pasirodyti, žurnalistai teiravosi pačios dainininkės.
„Tai yra paprasčiausiai festivalis, konkursas, į kurį aš važiuoju, ir aš iš tikrųjų važiuosiu į jį. Daugiau neturiu ką pridurti. (...) Tai yra mano vyro gimtinė. Tai man ką dabar reikia padaryti? Su vyru skirtis? Ar yra toks įstatymas?“ – stebėjosi B. Petrikytė.
„Jeigu tai yra tiesa, o panašu, kad tai yra tiesa, aš turiu tik vieną žodį komentarui – apgailėtina“, – sakė Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
B. Petrikytė / 2022-ųjų „Slavianskij bazar“ festivalio nuotr.
V. Juozapaitis svarsto, gal B. Petrikytė nėra mačiusi Ukrainos karo vaizdų.
„Jeigu ji yra mačiusi, tai aš neįsivaizduoju, kaip galima po to turėti kokius nors santykius su griaunančiomis pasaulio valstybėmis. Baltarusija, jos žiniai, taip pat yra teroristinės rusų valstybės satelite“, – sakė Seimo kultūros komiteto pirmininkas.
Anot V. Juozapaičio, lankyti gimines viena, bet apie valstybės reprezentavimą neturėtų būti nė kalbos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Slavenskij bazar“ tradiciškai atidarė pats A. Lukašenka. Ketvirtadienį vykusioje ceremonijoje kalbėjo, kad tai įrodymas, jog žmonių draugystė ir taikos troškimas įveikia bet kokias kliūtis. Pasisakė ir apie Ukrainą.
„Labiausiai griaunantis smūgis, suduotas prieš aštuonerius metus į slaviško pasaulio širdį – Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos brolystę. Kad ir kaip šiandien bandytų istoriją apversti, mes praradome Ukrainą gerokai prieš specialiosios operacijos pradžią. Tada, kai jų politikai patys atsisakė slaviškos tapatybės“, – per festivalio atidarymą scenoje kalbėjo A. Lukašenka.
A. Lukašenka / 2022-ųjų „Slavianski bazar“ festivalio nuotr.
Niekas nenori karo, bet dainos visai nesurišta su karu. Muzika karui neatstovauja.
Po to Baltarusijos prezidentas dar pareiškė, kad broliška ukrainiečių tauta dar grįš į savo šeimą.
Paklausta, kaip žiūri į Baltarusijos režimo įsitraukimą į karą Ukrainoje, B. Petrikytė atsisakė sieti muziką su politika.
„Aš į viską labai blogai žiūriu. Niekas nenori karo, bet dainos visai nesurišta su karu. Muzika karui neatstovauja“, – savo nuomonę sakė B. Petrikytė.
„O kad muzika nėra politika, tai teroristai visus tuos 20–30 metų tuo ir maitino lengvatikius. Tai yra minkštoji galia ir tokie vizitai parodo, kad mūsų valstybėje ne visi yra sąmoningi piliečiai“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
„Slavianskij bazar“ Vitebske tęsis dar kelias dienas.
Kol A. Lukašenkos festivalyje aidi dainos, Ukrainoje aidi raketų sprogimai
Centrinės Ukrainos gyventojai nufilmavo kaip rusų kalibrai krenta ant Dnipro miesto. Dėl karinės cenzūros tikslios pataikymo vietos neskelbiamos. Kita vertus, Odesoje, kur tokie apšaudymai jau virto kasdienybe, miesto valdžia parodė, kaip gausios gaisrininkų pajėgos gesino pramoninį sandėlį į kurį šeštadienio rytą pataikė rusų raketa.
145-oji karo Ukrainoje diena
145-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
145-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
145-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
145-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
145-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
145-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
145-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Nikopolyje per tokį apšaudymą žuvo mažiausiai du žmonės. Panašiai buvo apšaudytas ir netoliese esantis Mykolajivo miestas bei svarbus uostas. Į jį rusai paleido net dešimt raketų.
Ukrainos valdžia ir jos žmonės tikrai nepamirš rusų raketų, paleistų į Vinicos centrą. Ten vidury dienos buvo susprogdinti vietos karininko namai, kur vakare turėjo įvykti pop grupės koncertas.
Pastate ir gretimoje aikštėje žuvo ne mažiau kaip 24 žmonės, tarp jų – trys vaikai. Viena jų – ketverių metų Liza. Jos mama, kuri per sprogimą prarado koją, prieš tai nufilmavo savo dukrelę. Jos giminės nedrįso pasakyti sunkiai sužalotai mamai apie mergaitės likimą.
„Iš pradžių ji nieko neprisiminė, aš jai sakiau, kad Liza šiuo metu ligoninėje, vaikų reanimacijos skyriuje, tačiau prieš kelias valandas ji prisiminė, kaip mirė jos dukra, kaip ji ją palietė, o Liza jau buvo mirusi“, – kalbėjo Lizos giminaitė Tetyana Dmitrišyna.
Giminės sako, kad Dauno sindromą turėjusi mergaitė buvo itin mielas ir linksmas vaikas ir motina ją be galo mylėjo. Lizos žūties vieta Vinicoje jau tapo savotišku memorialu visiems nuo Vladimiro Putino invazijos Ukrainoje žuvusiems vaikams. Jų jau yra apie 300.
„Nesuprantu, kodėl jie mūsų taip nekenčia, mes niekam nieko nepadarėme, nieko nepuolėme. Taikiai gyvenome ir dirbome. Mes ukrainiečiai esame darbštūs žmonės, mums patinka dirbti. Niekada niekam negrasinome. Kodėl taip? Kodėl Rusija taip pasielgė su mumis?“ – atsakymo negalėjo rasti T. Dmitrišyna.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ukrainos valdžia pareiškė, kad dėl tokių dalykų sieks pripažinti Rusijos valstybę terorizmo rėmėja ir padarys viską, kad nubaustų tokių teroro aktų vykdytojus.
„Po Vinicos puolimo ir kitų Rusijos kariuomenės teroristinių išpuolių okupantai turi pajusti, ką reiškia teisingas atsakas į terorą. Visų pirma tai bus jaučiama sankcijų dėka. Žinoma, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pateiks ir savąją tokio atsako dalį. Ramių naktų okupantams nebus“, – tvirtino Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis.
Kartais reikia atsitraukti, pasisemti jėgų ir tada pereiti į puolimą, nes, kai pritrūksta karių, geriau atsitraukti ir nerizikuoti žmonių gyvybėmis.
Tuo metu rytiniame ir pietiniame Ukrainos karo fronte, atrodo, laikina pauzė po Luhansko srities okupacijos artėja prie pabaigos. Ukrainiečiai puola Chersono link, tikisi apginti nemažą dalį jų vis dar kontroliuojamos Donbaso srities ir nepergyvena dėl Luhansko srities praradimo.
„Manevras buvo teisingas. Kartais reikia atsitraukti, pasisemti jėgų ir tada pereiti į puolimą, nes, kai pritrūksta karių, geriau atsitraukti ir nerizikuoti žmonių gyvybėmis“, – aiškino Ukrainos kareivis.
Karas virto šių žmonių kasdienybe, ypač turint omenyje, kad dalis jų kariauja Donbase dar nuo rusų invazijos 2014-aisiais.
Ukrainos kariai pergyvena dėl sudeginto derliaus, bet daug tikisi iš ką tik gautų modernių vidutinio nuotolio raketų sistemų, kurios sėkmingai daužo rusų sandėlius toli už fronto linijos. Matyt todėl Rusijos gynybos ministras Sergėjus Šoigu liepė atnaujinti intensyvius karinius veiksmus visomis kryptimis, kad galėtų pademonstruoti Rusijai ir jos žmonėms kokius nors konkretesnius labai brangiai kainuojančio karo rezultatus.
