Operos solistė Emilija Finagėjevaitė ir atlikėjas, dainų autorius, prodiuseris Stanislavas Stavickis, žinomas kaip Stano, Vilniaus privačios gimnazijos pranešime žiniasklaidai dalijasi savo patirtimi ir sako, kad kiekvienas vaikas turi kūrybišką pusę, svarbu ją atrasti ir lavinti.

Daugiau nei meninė veikla

„Kūrybingumas – tai ne tik meninė raiška, bet ir gebėjimas atrasti naujų būdų spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių, kurti inovacijas. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai technologijos, darbo rinka ir visuomenė sparčiai keičiasi, kai matome didžiulę mokslo, technologijų, verslo ir kultūros pažangą. Todėl kūrybiškas vaikų auklėjimas gali padėti jiems geriau adaptuotis itin sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“, – sako operos solistė ir Vilniaus privačios gimnazijos plėtros vadovė E. Finagėjevaitė.

Pasak E. Finagėjevaitės, XXI a. sėkmės lydimi žmonės dažniausiai yra tie, kurie geba sujungti skirtingas kompetencijas, todėl kūrybingumas dera visur ir visai nesvarbu, kokį profesinį kelią pasirinksime.

„Net jei vaikas atrodo labai gabus tiksliesiems mokslams ar sportui, kūrybingumas vis tiek būtinas. Vaikas, stiprinantis tik vieną gebėjimą, žinoma, gali pasiekti gerų rezultatų, bet ilgainiui jam gali pritrūkti lankstumo ir pasitikėjimo savimi kitose srityse. Kūrybingumo įgūdžiai vaikui padeda tapti atviresniam, prisitaikyti prie pokyčių“, – patarimais dalijasi E. Finagėjevaitė.

Pasak atlikėjo Stano, kūrybingumas gali reikštis pačiomis įvairiausiomis formomis ir įvairiausiose situacijose.

„Visiškai normalu, kad vaikas nenori piešti arba nenori groti kokiu nors instrumentu ar dainuoti, bet nėra jokių abejonių, kad vaikas turi savo kūrybišką pusę, kurią reikia lavinti. Stebėdami, kaip vaikas žaidžia, bendrauja ar ką jis žiūri savo telefone, galime suprasti, kas jam patinka, kas jį traukia. Kūrybingumas gali skleistis ir vaikui žaidžiant „Minecraftą“, statant ar kuriant jo įsivaizduojamą pasaulį“, – sako S. Stavickis.

Stanislavas Stavickis / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbi pasirinkimo laisvė

Pasak E. Finagėjevaitės, kūrybingumo pradai yra įgimti. Visi vaikai smalsūs, turi vaizduotę ir polinkį tyrinėti pasaulį, tačiau kūrybingumo lygis ir raiška priklauso nuo aplinkos. Tai tarsi raumuo – visi jį turime, bet jo stiprumas priklauso nuo to, ar jį treniruojame.

„Norint ugdyti vaikų kūrybingumą, svarbu jiems leisti bandyti ir eksperimentuoti. Reikia ieškoti veiklų, situacijų, aplinkos, kur vaikas galėtų būti laisvas ir atsiskleisti, patirti įvairovę – taip augs jo kūrybingumas. Jei vaiką aplinka riboja, vertina tik teisingus atsakymus ir netoleruoja klaidų – kūrybingumas gali silpnėti. Todėl, mano nuomone, dažnai tėvai daro klaidą samdydami korepetitorius tik tų sričių, kuriose vaikui prasčiau sekasi. Siūlyčiau daryti atvirkščiai. Renkantis būrelius reikėtų atsižvelgti ne į jų skaičių, o įvairovę, suteikti vaikui laisvę rinktis. Tik patirdamas sėkmę ir laimėjimų, kad ir mažų, vaikas gali judėti pirmyn ir jaustis stiprus“, – pataria Vilniaus privačios gimnazijos atstovė.

Kai mūsų namuose vaikai pradeda sakyti, kad nėra ką veikti, vadinasi, netrukus įvyks lūžis ir pamatysiu vaikus atrandant ką nors naujo.

S. Stavickis įsitikinęs, kad šalia daugybės skirtingų veiklų ir užsiėmimų vaikams taip pat labai svarbu palikti laisvos erdvės veikti.

„Vadovaujuosi požiūriu, kad jei vaikas sako, jog neturi ką veikti, tai labai gerai. Kai mūsų namuose vaikai pradeda sakyti, kad nėra ką veikti, vadinasi, netrukus įvyks lūžis ir pamatysiu vaikus atrandant ką nors naujo – pradės muzikuoti, rašyti atvirukus lėlėms, kokį nors naują namą daryti. Tai ir yra kūryba, ir man šis procesas labai gražus“, – tikina garsus atlikėjas.

Emilija Finagėjevaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Netinkamų žodžių žala

„Vaikystėje buvo tokia situacija, kai, pradėjus lankyti šokių būrelį, po dviejų savaičių pedagogas man pasakė, kad gal geriau aš nešokčiau. Šie žodžiai man įstrigo ilgam ir vis galvodavau, kad gal aš iš tikrųjų negabi šokiams. Žodžiai paliečia, kad ir ne visais atvejais pasakyti siekiant ko nors blogo. Jie gali padaryti didelę įtaką vaiko ateičiai“, – patirtimi dalijasi E. Finagėjevaitė.

Stano taip pat sutinka, kad kalbant su vaiku reikia pasverti kiekvieną žodį: „Ne kiekvienas vaikas turi įgimtą muzikinį talentą, gerą muzikinę klausą, tačiau tai nereiškia, kad jis negali ir neturi muzikuoti. Mano vaikui dar būnant dvejų ar trejų metukų labai patiko dainuoti ir nors tuo metu atrodė, kad muzikanto iš jo nebus, aš vis jį drąsindavau dainuoti, kartu su juo padainuodavau. Mano nuostabai, po kiek laiko pastebėjau, kad tas nepataikymas tapo jau visai nedidelis ir jis tikrai gerai dainuoja, nors anksčiau net nebūčiau pagalvojęs.“

Technologijos – ne kliūtis

Pasak E. Finagėjevaitės, technologijos kūrybingumui gali ir kenkti, ir padėti – viskas priklauso nuo to, kaip jos naudojamos.

Dažnai tėvai daro klaidą samdydami korepetitorius tik tų sričių, kuriose vaikui prasčiau sekasi. Siūlyčiau daryti atvirkščiai.

„Jei technologijos naudojamos tik pasyvioms pramogoms (žiūrint videofilmus, žaidžiant pagal nustatytas taisykles) – jos gali slopinti kūrybą. Jeigu kaip priemonė kurti savo turinį (piešti, programuoti, komponuoti) – technologijos tampa puikia kūrybingumo lavinimo priemone“, – pastebi E. Finagėjevaitė.

Stano savo kūryboje technologijas naudoja kone kasdien, daliai darbų pasitelkia dirbtinį intelektą (DI) ir yra įsitikinęs, kad kūrybingumas žmogui įgimtas ir nereikia bijoti, kad DI jį atims.

„Esu tikras, kad joks DI nepakeis kūrėjo ir darbo nepadarys geriau už jį, nes tikro kūrėjo pagrindinis klausytojas, skaitytojas, žiūrovas ir kritikas yra jis pats“, – pabrėžia S. Stavickis.