Anot jos, daugelis besituokiančių nori matyti brangius žmones, o ne jų dovanas, tad nereikėtų šio klausimo pernelyg sureikšminti. Panašiai mano ir vestuvių planuotoja Diana Sugintienė, teigianti, kad vestuvių išlaidos – ne visai svečių rūpestis. Vis dėlto ji dalijasi patarimu, palengvinančiu galvos skausmą dėl dovanos.

K. Kaikarienė: vestuvėse laukiamas svečias, o ne dovana

Dažna pora dar prieš jungtuves apsigyvena kartu, kuria bendrą buitį ir daugelį reikalingų dalykų jie būna įsigiję gerokai prieš vestuves, todėl natūralu, kad kvietimuose atsiranda tam tikri prašymai, pastebi K. Kaikarienė.

Be to, pastaruoju metu vis daugiau porų prašo nebenešti gėlių, nes vėliau milžiniškos puokštės tampa nereikalinga našta artimiesiems, sako žinoma vestuvių planuotoja.

Ši tradicija, pasak jos, atsirado maždaug prieš penketą metų, kai padaugėjo užsienyje gyvenančių tautiečių, norinčių susituokti Lietuvoje: „Iš karto po vestuvių jaunavedžiai išvyksta namo ir gėles palieka artimiesiems. Tas pats nutinka ir tais atvejais, kai jaunieji iškart po jungtuvių keliauja medaus mėnesio. Jau tampa gražia tradicija, kad vietoje milžiniškų puokščių vestuvių svečiai yra prašomi paremti vaikų namus ar gyvūnų prieglaudą. Manau, kad labai gražu, kai jauna pora naują gyvenimą pradeda tokiu kilniu poelgiu.“

Dovanas rinkite supratingai

Užsienyje dovanų rebusus neretai palengvina ganėtinai populiari paslauga – dovanų registravimas. K. Kaikarienės teigimu, maždaug prieš dešimtmetį ir Lietuvoje buvo įmonių siūliusių panašias paslaugas, tačiau pas mus tai nepasiteisino.

„Jei norite įteikti dovaną, pirmiausia apgalvokite ar ji netaps galvosūkiu šventės šeimininkams. Galbūt jie išvyksta iš Lietuvos, tad neverta jiems dovanoti puodų rinkinio ar milžiniško paveikslo – jį bus ganėtinai sudėtinga gabenti, o ir nebūtinai tokia dovana jaunavedžiams yra reikalinga ar deranti jų namų interjere“, – pastebi renginių organizatorė.

Dovaną bus išrinkti bus lengviau, jei pabandysite įsivaizduoti save jaunųjų vietoje, pataria K. Kaikarienė. Taip bus paprasčiau suprasti ar dovana nesukels papildomų rūpesčių, ar norėtumėte panašią dovaną gauti patys ir kaip jaustumėtės, jei, pavyzdžiui,  kažkas, nebuvęs jūsų namuose, padovanotų ne visai derančią interjero dekoro detalę.

Dovana nėra įsipareigojimas

Nemaža dalis jaunavedžių prašo dovanoti vokelį su pinigais. K. Kaikarienė pozicija šiuo klausimu aiški: „Niekada nemaniau, kad svečiai yra įpareigoti atnešti vieną ar kitą sumą. Neteisinga manyti, kad padovanota suma turi atpirkti vestuvių išlaidas. Neretai tenka planuoti vestuves užsienyje, dažnai poros tokiais atvejais parašo, kad geriausia dovana – dalyvavimas šventėje ir buvimas kartu labai svarbią dieną.

Esu įsitikinusi, kad šventėje yra laukiamas brangus žmogus, o ne jo pinigai.  Todėl suma turi būti tokia, kokia kiekvienam atrodo teisinga, kokią leidžia žmogaus norai bei galimybės.“

D. Sugintienė: sumos vokelyje dydį lemia keli dalykai

Jaunavedžius D. Sugintienė visuomet įspėja, kad kvietime nurodyti, kokios dovanos pageidaujate – etiketo klaida. Nepaisant to, vestuvių planuotojos teigimu, maždaug kas antra pora nusprendžia tam tikras užuominas palikti: „ Maždaug dešimtadalis porų savo dovanas užregistruoja, sukuria internetines svetaines, kuriose pasidalina savo norais ar pan., bet Lietuvoje tai nepopuliaru. Dažniausiai prašoma, kad dovana tilptų vokelyje".

Mano manymu jie turėtų padovanoti sumą, kuri padengtų jų maitinimo išlaidas.

Kaip ir prieš tai buvusi pašnekovė, D. Sugintienė pastebi, kad daug porų užsimena nedovanoti gėlių, o joms numatytą sumą siūlo paaukoti labdarai: „Šventės dekoras dabar tapo labai aktualus, gėlėmis ir kitais puošybos elementais pasirūpinama iš anksto, tad svečių dovanotos gėlės dažniausiai pamerkiamos kur nors kamputyje, o vėliau mirksta kibiruose ir tampa šiokiu tokiu rūpesčiu. Pastebėjau, kad atėję pasveikinti užsieniečiai gėlių niekada nedovanoja. Vietoj puokštės siūlyčiau dovanoti, pavyzdžiui, loterijos bilietą. Galbūt tai jaunavedžiams bus nedidelis netikėtumas ir maloni smulkmena.“

Ji pamena, kad anksčiau buvo populiaru dovanoti patalynę, servizus, laikrodžius ar puodų rinkinius – dalykus, kuriuos visi naudoja savo namų buityje. Dabar, pasak vestuvių planuotojos, daugelis veikiausiai nemano, kad tai gera dovana ir stengiasi išrinkti ką nors ne tokio kasdieniško. Tai tampa papildomu rūpesčiu, tačiau D. Sugintienė sako, kad gerai parinkta dovana būna didesnė staigmena nei pinigų suma voke.

Šventės išlaidos – šeimininkų rūpestis

Nors jau tapo įprasta, kad jaunavedžiai tikisi dovanos vokelyje, suma, kuri jame turėtų tilpti, daugeliui šventės svečių išlieka galvos skausmą keliančia mįsle.

„Būtų gražu, jei šventė atsipirktų, tačiau išlaidos fotografui, vedėjui, muzikai, dekoracijoms ar panašiems dalykams nėra svečių rūpestis. Mano manymu jie turėtų padovanoti sumą, kuri padengtų jų maitinimo išlaidas. Aišku, tai priklauso nuo to, kur šventė vyksta –  aukštos klasės restorane ar kuklioje kavinėje“, – sako D. Sugintienė.

Dažniausiai maistas vienam svečiui, vestuvių planuotojos teigimu, jaunavedžiams atsieina nuo 50 iki 100 eurų. Vadinasi, vienam žmogui į vokelį reikėtų įdėti bent jau 50, o porai – 100 eurų. Žinoma, būtų gražu, jei galimybės leidžia, įdėti kiek daugiau. Juk jums brangūs jauni žmonės pradeda naują gyvenimą, tad norėtųsi, kad jiems dar šiek tiek liktų, šypsosi D. Sugintienė.

„Iš tiesų lietuviai negaili dovanoti, tačiau ne visada gali. Pastaruoju metu ir jaunavedžiai, ir svečiai darosi labai supratingi. Jaunavedžiai suvokia, kad svečiams taip pat reikia pasiruošti vestuvėms, apsilankyti pas grožio meistrus ar įsigyti naują drabužį, o kai kurie į vestuves galbūt turės atvykti iš užsienio. Jei nutinka taip, kad per vasarą žmogus pakviestas į kelias vestuves, jis ir norėdamas padovanoti 100 eurų, galbūt negalės sau leisti tokios sumos,“ – sako vestuvių planuotoja.

Svečiams taip pat ne paslaptis, jog iškelti vestuves kainuoja nemažai, tad įdėti į vokelį 20 ar 30 eurų nuo žmogaus, švelniai tariant, yra pajuoka. Sostinėje tokios sumos nepakaktų net paprastą dieną pavakarieniauti vidutinės klasės restorane, svarsto D. Sugintienė.