Šią savaitę festivalio "Lietuvos teatrų pavasaris" scenoje naujausius darbus pristatys sostinės, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teatrai.

Žiūrovų nuomonė – svarbi

"Festivalis reikalingas kaip oras ir vanduo", "Vienas įdomiausių renginių mieste", "Sielos atgaiva" – taip apie festivalį ir jame matytus spektaklius atsiliepia žiūrovai.

Festivalio rengėjai ragina žiūrovus nepatingėti po kiekvieno spektaklio pildyti anketas. "Žiūrovų balsai lems, kuriam režisieriui ir aktoriui bus įteikti publikos simpatijų prizai. Publikos nuomonė mums svarbi ir dėl kitų priežasčių. Išanalizavę anketas kitais metais sprendžiame, ką kviesti į festivalį. Norime parodyti ne tik geriausius, bet ir publiką labiausiai dominančius spektaklius", – sakė festivalio vadovė Gintarė Aleksandravičienė. Anot jos, pagal šiemet užpildytas anketas, matyti, kad ir krizės laikotarpiu žmonėms reikia ne tik lengvojo žanro kūrinių – publikai patinka ir komedijos, ir sudėtingi dramos veikalai.

Šiandien festivalis kviečia į mažąją sceną – Vilniaus keistuolių teatro "Mašininkus" Kauno kameriniame teatre. Murray Schisgalo parašytą dramą režisavo Aidas Giniotis. Tai istorija apie vyrą ir moterį, kasdien susitinkančius tame pačiame darbe, labai mažoje erdvėje. Jie džiaugiasi ir pyksta, myli ir neapkenčia. A.Giniočio įsitikinimu, veikalas tiesiog parašytas dviem subrendusiems Keistuolių teatro aktoriams, galintiems kurti stiprius ir išraiškingus vaidmenis – Aldonai Vilutytei ir Daliui Skamarakui.

"Žanras? Tai yra tiktų tikriausia drama. Kita vertus, nei teatre, nei gyvenime nebūna vien juoda ar balta. Grynasis žanras gyvenimo nebeatspindi. Aš pats net tragedijos spalvą turinčiuose spektakliuose nevengiu komizmo", – tvirtino režisierius. Anot jo, spektaklis turėtų įtraukti, bet ne dėl humoro ar lengvumo.

Apie mirtį – linksmai

Rytoj "Girstučio" scenoje Valstybinis jaunimo teatras pristatys Ivano Menchellio "Kapinių klubą", režisuotą Algirdo Latėno. "Kapinių klubas" – tragikomedija apie moterų draugystę bei amžiną gyvenimo prasmės ieškojimą. Scenoje – trys vidutinio amžiaus moterys, palaidojusios savo vyrus. Vienijamos netekties ir vienišumo jausmo, jos dažnai susitinka ir eina į kapines aplankyti vyrų kapų. Vienai ši tradicija – šventas vyro atminimas, kitai – formalumas, trečiai kapinės tampa tinkama vieta ieškoti naujo vyro.

Pagrindinius trijų našlių vaidmenis atlieka garsios aktorės: Eglė Gabrėnaitė, Nijolė Narmontaitė ir Elvyra Piškinaitė. Su Jaunimo teatro aktoriais Kristina Andrejauskaite ir Vytautu Taukinaičiu scenoje jos susitinka pirmą kartą.

Kitas veikalas, kuriame apie išėjimą bus kalbama šviesiai – klaipėdietiška šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Erico Emmanuelio Schmitto apysakos "Oskaras ir ponia Rožė" versija.

"Girstučio" scenoje neseniai buvo galima išvysti vilniečio Cezario Graužinio su "Domino" teatro aktoriais pagal tą patį kūrinį pastatytą spektaklį "Bučiuoju, Oskaras". Vilniečiai vėžiu sergančio berniuko istoriją bandė pateikti kuo šviesiau. Visus vaidmenis – net ir močiutės Rožės – čia kūrė optimizmu spinduliuojantis jaunimas.

Klaipėdos dramos teatre režisieriaus Povilo Gaidžio pastatytame spektaklyje, atrodo, skambės daugiau minorinių gaidų. Čia pagrindinius vaidmenis kuria skirtingų kartų aktorių duetas – per 50 metų scenai paaukojusi Elena Gaigalaitė ir jaunas debiutuojantis aktorius Donatas Švirėnas. Čia turėtų ypač išryškėti, kuo gali pasidalyti išmintis ir jaunystė, patirtis ir naivumas. Žinia, abiejuose spektakliuose išlieka tas pats siužetas – šviesi istorija apie draugystę, tikėjimo paieškas, paremta šmaikščiais E.E.Schmitto dialogais.

Istorinis Šiaulių spektaklis

Šeštadienį į "Girstutį" kvies kitas A.Giniočio režisuotas veikalas – Šiaulių dramos teatre pastatyta Carlo Gozzi "Princesė Turandot". A.Giniotis – vienintelis režisierius, festivalio scenoje pateikiantis net du spektaklius. Paklaustas, kaip pats vertina tokį išskirtinį statusą, menininkas atsakė: "Dėl to tikrai nesijaučiu nei geriausiu, nei produktyviausiu režisieriumi. Tiesa, prieš kurį laiką pasižymėjau produktyvumu, bet dabar bandau sulėtinti tempą, nes ne visada kiekybė yra kokybė."

Pagal XVIII a. italų komediografo kūrinį sukurta "Princesė Turandot" į naujausių scenos veikalų gretas nepretenduoja. Prieš porą metų pastatyta tragikomedija apie meilę buvo įtraukta į pernykštę "Lietuvos teatrų pavasario" programą, tačiau žiūrovai jo neišvydo mirus vienam pagrindinių aktorių Pranui Piaulokui (1945–2008). Spektaklis skiriamas šio garsaus teatro ir kino aktoriaus atminimui. Po aktoriaus mirties jį Turandot tėvo Altoumo vaidmenyje pakeitė vilnietis aktorius ir bardas Saulius Bareikis.

"Princesė Turandot" – istorinis veikalas Šiaulių dramos teatrui. Prieš 75 metus šiuo Boriso Dauguviečio režisuotu spektakliu prasidėjo teatro kūrybinis kelias. Šiandienę "Princesę Turandot" režisavęs Keistuolių teatro režisierius A.Giniotis kuria teatrinį šou, kuriame apstu dainų, šokių, improvizacijos, kas būdinga italų "commedia dell`arte" lengvam ir ritmingam stiliui.

Anot teatrologės Nomedos Šatkauskienės, C.Gozzi sukūrė teatralizuotą pasaką, kurioje rašytinis tekstas kaitaliojosi su aktoriaus improvizuotu tekstu: "Mūsų dienų režisūrinis teatras nepasitiki aktoriumi taip, kad leistų jam laisvai improvizuoti nuo scenos. Tad didžiojo improvizatoriaus funkcijas perėmė A.Giniotis. Versdamas tekstą (…) režisierius maksimaliai išnaudojo savo, kaip "autorizuoto vertėjo", galimybes, pasirėmė kitų tekstų (…) fragmentais, daug improvizavo ir konkrečiais Šiaulių teatro istoriniais faktais aktualizavo tekstą."

Sekmadienį "Girstučio" sceną okupuos panevėžiečiai. Juozo Miltinio dramos teatras pristatys Albino Kelerio režisuotą Jeano Puare "Beprotišką savaitgalį." Tai pjesė, jungianti įvairius prancūziškos komedijos elementus. Anot spektaklio kūrėjų, užtenka išgirsti pirmą veikėjų pokalbį, pamatyti kaip jie apsirengę, apsilankyti jų namuose, tai yra miegamuosiuose, ir spektaklis jau alsuoja prancūziška dvasia. Komediją vainikuoja situacijų netikėtumas ir dialogų komiškumas.

Spektaklio fabula – žmona užtinka vyrą su meiluže. Šeimos idilė pasibaigia, prasideda išsisukinėjimai. Iš situacijos sausiems istorijos herojams padeda išsisukti humoras. Panevėžiečiai kviečia pasijuokti iš savęs ir iš kitų – anot jų, tradiciškai spektaklio pabaigoje juokiasi visi: ir žiūrovai, ir aktoriai.

Šią savaitę "Lietuvos teatrų pavasario" scenoje

Kauno kameriniame teatre (Kęstučio g. 74 A):

Vilniaus keistuolių teatras. M.Schisgalo "Mašininkai". Režisierius A.Giniotis. Balandžio 22 d. 18 val.

Kultūros ir sporto centre "Girstutis" (Kovo 11-osios g. 26):

Valstybinis jaunimo teatras. I.Menchellio "Kapinių klubas". Režisierius Algirdas Latėnas. Balandžio 23 d. 18 val.

Klaipėdos dramos teatras. E.E.Schmitto "Oskaras ir ponia Rožė". Režisierius P.Gaidys. Balandžio 24 d. 18 val.

Šiaulių dramos teatras. C.Gozzi "Princesė Turandot". Režisierius A.Giniotis. Balandžio 25 d. 18 val.

Juozo Miltinio dramos teatras. J.Puare "Beprotiškas savaitgalis". Režisierius A.Keleris. Balandžio 26 d. 18 val.