Festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ žiūrovai trečiadienį turės progą išvysti neįprastą lietuvių literatūros klasikos interpretaciją trimis kalbomis.

Lietuvos rusų dramos teatro kūrėjai atgaivino rašytojos Žemaitės gyvento laikotarpio atmosferą ir į lietuvišką spektaklio „Trys mylinčios“ tekstą įpynė rusiškos bei lenkiškos kalbos. Režisierė Laima Adomaitienė teigia, kad toks sumanymas kilo mąstant apie kontekstą. „Tai tiesiog yra Žemaitės gyvento laikotarpio kalbinė aplinka. Tai yra kaip oras, kaip atmosfera, kurioje būta ir lenkiško, ir rusiško žodžio. Prašiau teatro nedaryti jokio vertimo. Jei šiame spektaklyje kas nors ko nors nesupras, vadinasi, neįveikėme savo užduoties“, – sakė menininkė.

L.Adomaitienė tokią medžiagą spektakliui pasirinko neatsitiktinai. „Žemaitė yra neatsiejama mūsų kultūros dalis, kuri šiuo metu yra nepagarbiai nurašyta. Lankstomės šiuolaikinei, dažnai nebrandžiai, literatūrai, šaukiame ir draskomės, kad mus išgirstų, skubame, nepagalvojame, kad teatro menas skirtas sielai. Noriu, kad ši lietuvių literatūros klasika būtų perskaityta šiuolaikiniam žiūrovui taip, kaip ji verta būti perskaityta – šiuolaikiškai, su dabartiniais mūsų potyriais. Noriu, kad tai neatrodytų kaip kažkokia atgyvena“, – sakė režisierė.

Žemaitės kūrinio „Trys mylimos“ originalą skaitę žiūrovai gali nustebti – pjesės sceninėje redakcijoje gausu neregėtų personažų ir įvykių, komedija čia virsta drama, o į „Tris mylinčias“ pakeistas pavadinimas liudija ir kitonišką herojų santykių vertinimą.

„Pagrindinis veikėjas Liudvikas Žemaitės komedijoje “Trys mylimos„ iš tiesų tų trijų nemyli, o tik jomis naudojasi. Iš to ir juokiasi rašytoja. Tuomet apie ką kalbėti – apie apsukrų vagį ar apie vyrą, sugebantį vienu metu tris mylėti? Man atrodo, kad vis dėlto esmė – ne tos trys moterys, o meilė. Ta tikroji, kurios už pinigus nenupirksi“, – sakė L.Adomaitienė.

Spektaklis pasakoja apie našlę ir dvi jos dukteris – visas tris, pametusias galvas dėl samdinio, atvykusio iš Kaukazo. Kūrėjai teigia akcentuojantys meilės motyvus, aplinkybes, kuriomis ji užgimsta, bei kelius, kuriais jos siekiama.

„Čia vėlgi pasikartoja ta pati taisyklė, kuri galioja visais laikais – ant svetimos nelaimės nepastatysi savo laimės. Iš esmės, pagrindinis personažas Liudvikas sunaikina visus ir susinaikina pats“, – sakė motiną Kyverienę spektaklyje vaidinanti Žana Gončar.

„Buvo tam tikros taisyklės: ką tu gali mylėti, už ko gali tekėti. Tai dabar yra gerokai laisviau ir liberaliau priimama, – pritarė Gabija Siurbytė, atliekanti vienos iš dukterų, Domicelės, vaidmenį ir pridūrė: “Labai gerai, kad galime į tai panirti. Mane žavi tos senos tradicijos, tas senas archajiškas kvapas, kurio yra visose kultūrose ir kuris karta iš kartos pasimeta. Po kažkurio laiko tu gali visa tai ir savo vaikams perduoti, kad nebūtų užmiršta."

Pasak aktorės Ž.Gončar, spektaklyje netrūksta ir ryškių derinių: „Man įdomiausia turbūt derinti tą archajiškumą, tą senovę, būtent tas visas XIX amžiaus Lietuvos kaimo tradicijas – tokius, atrodo, žemiškus dalykus – su specifine spektaklio stilistika, kuri yra truputėlį “virš žemės„. Iš pradžių gali pasirodyti, kad jie nedera, nes yra gana skirtingi, bet susijungę jie sudaro vieningą visumą.“

Scenografiją ir kostiumus spektakliui „Trys mylinčios“ sukūrė dailininkė Laura Luišaitytė, muziką – kompozitoriai Faustas Latėnas bei Žilvinas Žusinas. Spektaklyje vaidina Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos ketvirtakursiai – būsimieji Lietuvos rusų dramos teatro aktoriai.

Kas: Lietuvos rusų dramos teatro spektaklis „Trys mylinčios“.

Kur: „Girstučio“ kultūros centre.

Kada: balandžio 24 d. 18 val.