Stilingas automobilis, kuris 100 kilometrų nuvažiuotų sunaudojęs tik vieną litrą degalų – užduotis, kurią pasirengę įgyvendinti 8 tūkst. "Mercedes-Benz" laboratorijos mokslininkų.

Beveik kiekviena Bremeno šeima yra daugiau ar mažiau susijusi su "Mercedes-Benz Bremen" gamykla. Nors didžiulėje gamyklos teritorijoje dažniau sutiksi ne žmogų, bet robotą, automobilių pramonės gigantas išlieka didžiausias miesto darbdavys – čia pluša beveik 13 tūkst. vokiečių.

"Žmonės dabar nekenčia robotų, kaip kažkada pramonės agregatų nekentė luditai, bet mes nieko negalime padaryti, norime būti rinkos lyderiai", – kviesdamas pasidairyti po robotų apgultą gamyklą sakė "Mercedes-Benz Bremen" Pardavimų skyriaus vadovas Johnas Kavanaghas. Trečią dešimtį gamykloje dirbantis Johnas tarp robotų jaučiasi kaip namie ir laukia, kol iš Tyrimų ir plėtros laboratorijos Štutharte bus atsiųsta nauja partija.

– Gamykloje zujantys robotai labai primena mąstančias būtybes – žmones. Ar šie naujosios kartos genijai gali padėti gamyklai ištrūkti iš recesijos gniaužtų?

– Pirmą kartą apsilankiusieji mūsų gamykloje kelias minutes stovi netekę žado – jiems sunku patikėti, kad robotai dirba taip greit. Žmones stebina robotų lankstumas, judesiai, tikslumas. Asmeniškai aš tikiu, kad naujausi išradimai mus gali išvesti iš krizės. Dabar 1,2 tūkst. robotų per dieną pagamina 1,2 tūkst. automobilių. Kitaip tariant, vienas robotas automobilį pagamina per dieną. Įspūdinga, ar ne?

–Vis dėlto robotai – ne visagaliai, gamykla darbu aprūpina ne tik juos, bet dar beveik 13 tūkst. žmonių. Ar jie, matydami vis išmoningesnius robotus, jaučiasi saugūs dėl savo darbo vietų?

– Jeigu norite paklausti, ar mes ketiname atleisti daugiau žmonių, kuriuos pakeis robotai, tai galiu atsakyti, kad viskas priklausys nuo investicijų ir mūsų Tyrimų laboratorijos pasiekimų. Norime išlikti geriausi rinkoje, todėl investuojame į naujausias technologijas. Dabar fiziškai sunkias arba elementarias užduotis vykdo robotai, žmonės gamykloje atlieka prižiūrėtojų funkciją. Jie stebi, ar viskas vyksta sklandžiai. Jeigu sukursime tokius robotus, kurie galės pakeisti žmones, gamyboje mes juos, be abejonės, naudosime.

– Ir paliksite tūkstančius žmonių be darbo?

– Robotas nepakeis žmogaus, darbuotojų mums tikrai reikės. Juk ir dabar jūs matote vienus iš moderniausių robotų, bet šalia jų yra žmonės. Šie robotai – treti pasaulyje pagal išmoningumą ("smart" – angl.). Geresniais negu "Mercedes" robotais yra apsirūpinę tik dvi kompanijos Šveicarijoje ir Japonijoje. Tiesa, negaliu nepaminėti, kad išsaugoti darbuotojus dabar nėra lengva. Situaciją ypač apsunkina recesija. Visose "Mercedes-Benz" gamyklose buvo atleista žmonių, o 25 tūkst. darbuotojų priversti dirbti ne visą darbo dieną. Kuriame lanksčius darbo grafikus, bet stengiamės išsaugoti darbo vietas.

– Nuo XIX amžiaus, kai Karlas Benzas užpatentavo savo sukurtą triratį motorinį vežimą, "Mercedes-Benz" sukūrė daugybę automobilių modelių. Kai kurie iš jų tapo itin paklausūs, kiti mažiau pasiteisino, bet kompanijos vardas yra vienas žinomiausių ir dažniausiai siejamas su kokybe.

– Gerą vardą "Mercedes-Benz" užsitarnavo visų pirma dėl to, kad kūrė gerus variklius. Tai visuomet buvo stiprioji kompanijos pusė. XX amžiaus pradžioje pirmojo automobilio kūrėjas K.Benzas susivienijo su motorų kūrėju Gottlieb Daimler ir jų tandemas pasiteisino. G.Daimleris tikėjo, kad jo sukurti varikliai gali būti panaudoti žemėje, ore ir vandenyje. Šią trejybę simbolizuoja "Mercedes-Benz" ženklas. G.Daimleriui pavyko sukurti variklius automobiliams, lėktuvams ir laivams. Jo pradėtus tyrinėjimus Štutharte dabar tęsia kitos kartos mokslininkai, rinka verčia keistis.

– Kaip keisis "Mercedes-Benz"?

– Pagrindinis mūsų tikslas – sukurti tokį variklį, kuris sunaudotų mažiau degalų. 8 tūkst. žmonių specialioje Tyrimų ir plėtros laboratorijoje kelia klausimus ir ieško atsakymų. Tikiu, kad jiems pavyks. Pasaulio ekonomika jau pamažu atsigauna, o po kelerių metų ir vėl pradės augti. Tuomet susidursime su infliacija, daugiausia dėl to, kad brangs energetiniai ištekliai. Suprantame, kad žmonės pirmenybę teiks mažiau degalų sunaudojantiems automobiliams. Jeigu sukursime naujos kartos automobilius, turėsime pakankamai klientų, kurie pirks "Mercedes-Benz".

– Ką konkrečiai 8 tūkst. mokslininkų iš Tyrimų ir plėtros laboratorijos bando sukurti?

– Specialų variklį. Tas variklis bus ypatingas, nes tokio variklio varomas automobilis su vienu litru degalų galės nuvažiuoti šimtą kilometrų. Šis tikslas mums jau nebeatrodo utopinis, nes mokslininkai yra pusiaukelėje. Naujosios kartos automobiliai bus lengvesni, juos kuriame iš lengvesnio, bet ne mažiau tvirto plieno, ir jau vien dėl šios priežasties jie sunaudos mažiau kuro.

– Tokie tyrimai tikriausiai labai daug kainuoja?

– Didžioji pasaulio dalis kovoja su recesija, automobilių pardavimai dar nėra pakankami, nors klientų vėl daugėja. Tuo pačiu turime mokėti algas darbuotojams ir dar investuoti į tyrimus. Tai nėra lengva. Reikia turėti gerą banką, kad būtų lėšų viskam.

– Ar "Mercedes-Benz" turi gerą banką?

– Tikiuosi (šypsosi).

– Ar recesija neprivertė atsisakyti plėtros planų? Pavyzdžiui, naujos gamyklos Vengrijoje?

– Nauja gamykla Kečkemete, maždaug 80 km. nuo Budapešto, kainuos apie 800 mln. eurų. Sukursime 2,5 tūkst. naujų darbo vietų. Per Vengriją artėjame prie Rytų Europos rinkos.

– Gal verčiau prie Rytų Europos rinkos artėti per Lietuvą? Ar nesvarstėte galimybės statyti gamyklos Lietuvoje?

– Kodėl gi ne? Gal ir nebloga mintis (juokiasi).

– Minėjote, kad automobilių pramonės atstovai jau pastebi rinkos atsigavimo ženklus. Kokie jie?

– Optimizmą žadina eksporto rinkos – iš jų gauname daugiau užsakymų. Dabar paklausa auga visose mūsų eksporto rinkose: JAV, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Japonijoje. Iš dalies rinką išjudino ir Vyriausybės (Vokietijos – red.past.) politika. Šiemet norintieji seną automobilį pakeisti nauju gauna 2,5 tūkst. eurų kompensaciją. Tai labai pagyvino rinką. Nuspręsta išmokėti 5 mlrd. eurų tokių kompensacijų. Gerėja ir gyventojų pasitikėjimo indeksas, o jis greičiausiai susijęs su stabilumu darbo rinkoje. Jau kurį laiką nedarbas nebeauga, žmonės jaučiasi saugesni ir ėmė leisti pinigus.