Kažkada Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusį Lenkijos miestą Balstogę lietuviai vėl atrado užklupus sunkmečiui. Atradimas dvigubas: čia galima ne tik apsipirkti, bet yra ir ko pažiūrėti!

Atginė smalsumas

Jaukus, ramus, saugus ir draugiškas miestas, esantis netoli Lietuvos sienos, vilioja čia praleisti savaitgalį ne tik gausybe didelių, patogių ir dažnai nebrangių parduotuvių, prekybos centrų bei kavinių, bet ir istoriniais pastatais, savita architektūra, žaliomis erdvėmis.

Prisiklausęs istorijų apie pigią ir krizės nejaučiančią Lenkiją dažnas mūsų šalies gyventojas nusprendžia pats susipažinti bent su arčiausiai Lietuvos sienos esančiais miestais. Ne, ne tik apsipirkti.

Kelias, pavyzdžiui, iš sostinės nėra labai artimas, beveik kaip iki pajūrio, tad sutaupyti būtiniausioms prekėms nedidelei šeimai nelabai ir pavyktų, juolab kad mūsų prekybos centruose kai kurių produktų bei gaminių kainos jau mažesnės nei Lenkijos parduotuvėse.

Tačiau smalsu įsitikinti, kaip viskas atrodo iš tikrųjų. Tad viename šalies dienraštyje radusi Balstogės žemėlapį, laisvą savaitgalį nusprendžiau aplankyti šį maždaug už 287 km nuo Vilniaus esantį, beveik 300 tūkst. gyventojų turintį miestą.

90 km/val. greičiu

Kelią iš Vilniaus į Balstogę per Lazdijus, Seinus, Augustavą įveikti trunka maždaug keturias valandas. Neblogi, tačiau paprastai labai apkrauti Lenkijos keliai šeštadienio rytą nuotaikos negadino – savaitgaliais Lenkijoje ribojamas krovininių automobilių eismas. Visgi greičiau kaip 90 km/val. važiuoti vis tiek beveik neįmanoma. Džiugino nebent tai, kad per miestelius ir kaimus dažniausiai galima važiuoti 70 km/val. greičiu.

Prie įvažiavimo kelio į Balstogę vykstantys apie 16 kilometrų besitęsiantys kelių tiesimo ir remonto darbai didelių problemų vairuotojams taip pat nesukelia – eismas reguliuojamas puikiai.

Visą laiką važiuodama tiesiai atsidūriau Balstogės centre. Pagrindinėse, centrinę aikštę juosiančiose, gatvėse automobilių stovėjimas mokamas, tačiau mašiną paliekant kiek toliau nuo centro, galima nemažai sutaupyti. Viešojo transporto bilietas kainuoja apie 2 zlotus, tačiau pagrindines miesto įžymybes geriausia pasiekti pėsčiomis.

Religijos ir esperanto dvasia

Balstogė – labai kompaktiškas ir patogus miestas, kurį visą galima apžiūrėti per trumpą laiką. Pradėti pažintį geriausia nuo jaukios, neseniai atnaujintos pagrindinės Kosciuškos aikštės (Rynek Kościuszki).

Nedidelę aikštę su fontanu ir rotuše-muziejumi supa parduotuvės, gėlėmis išpuoštos niekada neištuštėjančios kavinės. Prie rotušės glaudžiasi vienas prabangesnių, tačiau kainomis prilygstantis eilinei Lietuvos picerijai restoranas "Esperanto Cafe" – esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo, prieš 150 metų gimusio Balstogėje, garbei. Šiam iškiliam veikėjui, gyvenusiam ir Lietuvoje, už kelių šimtų metrų neseniai pastatytas paminklas jaukiame skvere.

Rotušė stovi senamiesčio širdyje, beveik pačiame ilgos pėsčiųjų gatvės viduryje. Iš vienos pusės ši gatvė remiasi į įspūdingą baltąją bažnyčią (taip ją vadina Balstogės gyventojai) – Kościół św. Rocha, iš kitos – į raudonąją bažnyčią – Kościół Farny. Pastaroji, pasirodo, tėra 1626 m. pastatytos bažnytėlės – Stary Kościół Farny – "priestatas", išdygęs, kai senojoje tikintieji nebesutilpo. Prie gotikinio stiliaus bažnyčios įrengtas vienas iš daugybės Lenkijoje paminklų Jonui Pauliui II.

Kiek Balstogėje gražių, didingų, viena į kitą visiškai nepanašių bažnyčių, sunku ir suskaičiuoti. Joms aplankyti savaitgalio tikrai neužtektų.

Įžymybė – Branickių rūmai

Balstogė, anot vietinių, – ne turistinis miestas, todėl net senamiestyje įsikūrusiose parduotuvėse, knygynuose praktiškai nerasi turistinės literatūros, suvenyrų.

Balstogės gyventojai labai draugiški, nuoširdūs, šnekūs. Tačiau tiek parduotuvėse, tiek kavinėse su jais lengviausia susišnekėti jų gimtąja kalba. Net ir ne visai suprasdami, ko iš jų norima, balstogiečiai nuoširdžiai stengėsi padėti.

Paklausti, ką labiausiai verta pamatyti jų mieste, visi rekomendavo aplankyti XVIII a. didikų Branickių rūmus.

Didingas pastatas, prikeltas iš griuvėsių, stovi netoli centrinės aikštės, ant Biala upės kranto, apsuptas nuostabaus prancūziško stiliaus parko. Teritorija priešais pagrindinį rūmų įėjimą šiuo metu tvarkoma – čia numatyta atkurti autentiškus tvenkinius. Branickių rūmuose šiuo metu įsikūręs Medicinos universiteto rektoratas, čia vyksta kai kurios paskaitos studentams, mokslininkų konferencijos. Rūmų rūsyje ir vasarą kieme veikia kavinė. Tiesa, jos valgiaraštis – gana skurdus, o kainos, palyginti su kitomis Balstogės kavinėmis, aukštokos.

Už Branickių rūmų plyti mėgstama balstogiečių poilsio vieta – beveik 15 ha užimantis Planty parkas, įrengtas 1930–1938 m. su išpuoselėtais krūmais, trykštančiais fontanais, tvarkingais suoliukais.

Toliau nuo centro – pigiau

Paėjėjus per parką kelis šimtus metrų, nesunkiai galima rasti vieną didesnių, reklamuojamų ir Lietuvoje, prekybos centrų "Galeria Alfa". Šiuolaikinės architektūros pastatas įdomus tuo, kad anksčiau toje vietoje buvę senoviniai pastatai nenugriauti, bet meniškai įkomponuoti į prekybos centro erdvę – panašiai kaip Kauno "Akropolyje".

Prie pagrindinio "Galeria Alfa" įėjimo – smėlio aikštelė tinkliniui žaisti. Šiame prekybos centre galima rasti nemažai Vakarų Europoje populiarių prekės ženklų parduotuvių, kurių Lietuvoje nėra, tačiau drabužių, kosmetikos, buitinių prekių ar maisto produktų kainos čia beveik nesiskiria nuo lietuviškųjų.

Maždaug už 800 m. nuo "Alfos" labai vaizdingoje ir ramioje vietoje įrengtas kitas gigantas – "Galeria Biala". Tačiau tik jo aplinka, primenanti parkelį, bei originali pastato architektūra ir tedžiugina akį – kainos čia didesnės nei "Galeria Alfa".

Pigesni Balstogės prekybos centrai įsikūrę tolėliau nuo centro – netoli miesto stoties, prie kelio į Varšuvą. Ten taip pat įsikūrusios Lietuvoje, Vokietijoje gerai žinomų prekės ženklų parduotuvės. Kainos jose nesikandžioja.

Iš maisto ir kitų būtiniausių produktų parduotuvių pigiausios "Lidl" ir "Carrefour".

Jei norite užkąsti ar atsigaivinti gatvėje, pravartu žinoti, kad ledus iš gausybės gatvės prekiautojų pirkti tikrai apsimoka – jie skanūs, pasirinkimas didžiulis, o kaina kai kur mažesnė nei parduotuvėse. Mineralinį vandenį geriau pirkti prekybos centruose, nes kaina gali skirtis kelis kartus, o štai alus kavinėje ne ką brangesnis nei parduotuvėje – mažas bokalas senamiesčio užeigose kainuoja nuo 3,5 zloto.

Nuotrauka su dinozauru

Jeigu turite kiek daugiau laiko, smagu aplankyti ir Balstogės apylinkes. Išvažiuojant iš Balstogės į Lietuvos pusę, dešinėje iš tolo matyti Dinozaurų parko reklama. Nors bilietas nepigus – keliolika zlotų, smagiai praleisite laiką apžiūrinėdami ir fotografuodamiesi prie vienų seniausių Žemės gyventojų muliažų. Šalia Dinozaurų parko plyti ir atrakcionų parkas vaikams. Čia kainos panašios kaip ir Lietuvoje, gal truputį pigiau.

Netoliese taip pat veikia truputį Rumšiškių liaudies buities muziejų primenantis skansenas – senovinis lenkų kaimas, kuriame galima pamatyti ir šiuolaikiškų kaimo namų.

Pavažiavę kelis kilometrus nuo Balstogės galėtumėte aplankyti nedidelius, tačiau jaukius ir įdomius miestelius Vasilkovą, Tykociną, Supraslį. O grįžtant į Lietuvą galima užsukti į lenkų mėgstamas poilsio vietas prie ežerų.