Į gamtą – aktyvaus laisvalaikio ir tylos

Fotografas Gediminas Žilinskas stengiasi kasdien pabūti gamtoje. Du tris kartus per savaitę sportuoja aktyviau, o kitas dienas skiria po 1-1,5 val. pasivaikščiojimui. Nors smagu vaikštinėjant Vilniaus centre sutikti pažįstamų, pasilabinti, visgi mieliau jis renkasi parkus ir miškus. „Kasdien tiek laiko praleidžiant patalpose, išsiilgsti gamtos energijos, norisi gryno oro, meditacijos žalumoje, tylos“ – sako jis.

G.Žilinskas ragina žmones tiesiog pradėti vaikščioti daugiau: „Tam nereikia jokio ypatingo pasiruošimo ir tinka visos oro sąlygos. Svarbiausia neprisirengti per daug šiltai: geriau apranga būtų plonesnė, bet neperpučiama. Ir, be abejo, reikalinga patogi avalynė.“

G. Žilinskas neatmeta galimybės ateityje išbandyti ir ilgesnius žygius gamtoje, ypač jį domina pažintiniai.

Kaip penki kilometrai virto dešimčia

Bičiulės verslininkės persiškų kilimų galerijos įkūrėja Laura Bohne ir klinikos įkūrėja Renata Šeržentienė prieš pusantrų metų nusprendė, kad savo vakarus skirs pasivaikščiojimams. Iš pradžių entuziastų kompanija buvo netgi didesnė ir niekas labai rimtai nežiūrėjo į šį užsiėmimą. L. Bohne pasakoja, kad pradėjusios nuo 5 km maršruto, pakeliui užsukdavo į parduotuvę ar kavinę ir dėmesys vis dar nukrypdavo nuo pagrindinio tikslo – ėjimo. Tačiau pamažu, pajutusios, kad po pasivaikščiojimų grįžta geresnės nuotaikos, žvalesnės ir sveikesnės, moterys į ėjimą pradėjo žiūrėti rimčiau – padidino kilometrų skaičių iki dešimties, paspartino žingsnį ir nepertraukiamai septynias dienas per savaitę kiekvieną vakarą sukdavo ratus po gražiausias Kauno vietas: Žaliakalnį, Laisvės alėją, Senamiestį, Santaką, Pelėdų kalną.

Vaikščiojimas kaip terapija

R. Šeržentienė sako, kad ėjimas jai pirmiausia yra emocinės sveikatos gerinimo priemonė. Po sunkios darbo dienos juodvi „išvaikščioja“ susikaupusią įtampą, pirmas 20 min. pasikalbėdamos apie tai, kas neramina, o paskui moteriškai aptarinėdamos viską, kas šauna į galvą. Tiesa, Renata pripažįsta, vidiniam impulsui susiformuoti tam, kad kasdien rastų motyvacijos ir noro eiti, reikėjo 3-4 mėnesių. „Visgi tai darbas, dėl kurio turi kažką aukoti – namų ruošą, pasėdėjimą ant sofos, nebaigtų dienos reikalų tvarkymą. Tenka iš naujo įvertinti prioritetus, tačiau tai daryti verta – einant natūraliai stiprėja sveikata, išsivalo sunkios mintys“ – sako R. Šeržentienė.

Pusė sėkmės – geras partneris?

L. Bohne vadina save miesto žmogumi ir papildomo džiaugsmo jai suteikia ėjimas būtent mieste: „Per šiuos pusantrų metų pažinau savo Kauną visais metų laikais, visokiu oru. Manau, kad gamtoje nueiti tokį pat atstumą būtų sudėtingiau, o čia – nuolatinis vyksmas, judėjimas.“ Paklausta, kokie pokyčiai įvyko, pradėjus vaikščioti, Laura sako pamiršusi, kas yra nugaros skausmai, lipimas į kalną ar laiptais netgi su manta tapo vienas malonumas ir, be abejo, džiugina sutvirtėjęs kūnas.

Verslininkė rekomenduoja visiems, norintiems pradėti daugiau vaikščioti, susirasti ėjimo partnerį. „Mes su Renata jau buvome geros draugės, tačiau ši bendra veikla dar labiau suartino. O svarbiausia, kad partneris labai motyvuoja, didina pasiryžimą, jei apima tingulys.“

Maratonas kitaip

Vokalisto, dainų tekstų bei muzikos kūrėjo, visuomenės veikėjo Gabrieliaus Liaudansko-Svaro gyvenime sportas užima svarbią vietą. Jis sportuoja kasdien po du kartus, prioritetą skirdamas aktyviam judesiui gryname ore. G. Liaudanskas-Svaras daug bėgioja ir mieliausiai tai daro stadione. Šiemet jis netgi planuoja nubėgti maratoną – 42 km, 195 m., tačiau skirtingai nei daugelis tą darys neįprastu būdu – bėgs stadione. Nors daug kas tokį jo sumanymą vertina atsargiai, pats Svaras neabejoja, kad visi apribojimai tėra mūsų galvose, tinkamai pasiruošus – viskas įmanoma. Savo sekėjams Svaras nuolatos organizuoja ir žygius su įvairiomis programomis.

Kalbėdamas apie sportą, muzikantas sako, kad pasiteisinimų čia neturi būti: jei nori atrodyti ir jaustis geriau, būti stipresnis, sportuok. Pats taip pat vadovaujasi šia taisykle.

Pasivaikščiojimas verslui vystyti?

Šiuo metu Italijos kalnuose slidinėjanti verslininkė Žaneta Fomova renkasi aktyvų gyvenimo būdą – pati kasdien stengiasi padaryti 15 tūkst. žingsnių, judėti skatina ir savo darbuotojus. Jos vadovaujamos įmonės patalpose netgi įrengti dušai, siekiant, kad darbuotojai dienos eigoje rastų laiko pasportuoti.

Verslininkė kartu su savo organizacijos vadovų komanda vis išsiruošia į lengvo vaikščiojimo (light hiking) žygius, kurie, pasak jos, duoda didelės naudos. „Moksliškai įrodyta, kad vaikščiojant gryname ore, smegenys užsipildo deguonimi ir žmogus ima kūrybiškiau mąstyti, jam kyla daugiau naujų idėjų. Tai išnaudojame ir savo 5-6 val. žygiuose po kurių vyksta strateginė sesija. Toks verslo reikalų aptarimas nepalyginamai efektyvesnis nei įprasti susitikimai biure. Manau, kad fiziškai ir dvasiškai stiprus, sveikas žmogus ne tik laimingesnis, bet ir sukuria daugiau pridėtinės vertės organizacijoje“, – sako Ž. Fomova.

Sveikatos receptas – po kojomis

Žygių entuziastas ir programų organizatorius Alkas Paltarokas vaikščiojimo naudą grindžia Harvardo universiteto (JAV) atliktais tyrimais, kurie parodė, jog net 2,5 val. intensyvaus vaikščiojimo per savaitę, t. y. tik po 20 minučių per dieną, gali sumažinti širdies ligų tikimybę 30 proc., taip pat sumažina tokių rimtų ligų kaip diabetas, vėžys ir depresija rizikas. „Mėgstu juokauti, jog geriausias sveikatos receptas guli kiekvienam prie kojomis, tiesiog imkite ir daugiau vaikščiokite – tai labai „rimtas vaistas“, – sako A. Paltarokas.

Kitas etapas – ilgesni pasivaikščiojimai arba žygiai laukinėje gamtoje. „Toks aktyvus laisvalaikio būdas ir sveikatinimasis prieinamas kiekvienam, o Lietuvoje yra marios pačių įvairiausių maršrutų. Mūsų šalies kraštovaizdis labai turtingas, gražus ir pilnas istorinių vietų. Žmonės nori derinti pramogą su nauda – žygiuose išmokstama pačių įvariusių dalykų kurie praverčia kasdieniniame gyvinime“ – pasakoja A. Paltarokas.