Turbūt retas nėra patyręs šios būsenos, kurią kiekvienas galėtų įvardyti savaip. Galbūt vienam tuo metu iš po kojų slysta žemė, kitas jaučiasi pakylėtas it ant sparnų, o trečio sieloje plazda drugeliai.

Užkliuvo „mandri“ batai

Sakoma, jog meilė gali trenkti tarsi perkūnas iš giedro dangaus, o kartais – užplūsti pamažėle it pavakario rūkas.

Ne vienerius metus šeimos židinį kurstantys žinomi klaipėdiečiai, artėjančios įsimylėjėlių dienos proga prisiminę kadaise užgimusių jausmų akimirkas, įsitikinę, jog net tvirčiausių, gražiausių santykių receptas be druskos ir aštresnių prieskonių neįmanomas.

Uostamiesčio vicemeras Vytautas Čepas su sutuoktine Ramute kartu – jau 37-i metai. Pora užaugino du vaikus, susilaukė anūkų.

Politikas kaip šiandien prisimena, kad pirmąkart atidžiau į penkeriais metais jaunesnę bendrakursę pažvelgė vienos pertraukos tarp paskaitų metu.

„Buvo apsiavusi tokiais “mandrais„, per priekį suvarstomais batais, liekna, nedidukė. Pasirodė man tokia miela, romantiška, panaši į poetę. Ir, kaip sakoma, padėjau akį“, – juokėsi pašnekovas.

Balandėliai neįtikina

Ar politikui teko pasistengti, kad sulauktų atsako į savo rodomą simpatiją?

„Žinoma, kad niekas man nepuolė į glėbį. Teko visaip pasiraityti. Šokoladukais vilioti? Kur ten studentui šokoladukas – arbatos, kavos puodelis“, – šmaikštavo klaipėdietis.

V.Čepas neneigia, jog per tuos metus, kurie sieja su žmona, būta visko.

„Ir pykomės, ir dabar susipykstame. Štai ji vis nori mane aprengti, kaip aš nenoriu, dabar liepia eiti pirkti batų, o aš nenoriu, – kvatojo pašnekovas. – Be to, kadangi abu esame psichologai, neretai ir dėl mokslinių dalykų padiskutuojame, kartais nesutariame, pasipykstame.“

Tad, kaip prisipažino V.Čepas, jo neįtikina idealių santykių deklaracijos.

„Netikiu, kai žmonės sako, kad gyvena kaip du balandėliai, nėkart gyvenime nėra susipykę. Kaip gyvenant kartu nesusiginčyti, nesusipykti? Tai faktiškai asmenybės praradimas, vadinasi, nebeturi nei savo interesų, nei pažiūrų, nei estetinio skonio. Nes tokių vienodų dalykų nebūna“, – filosofavo politikas.

Gali iškristi protezai

V.Čepo manymu, meilė – nelabai demonstruojamas dalykas, o ilgainiui tik darosi santūresnė, įgauna neryškių, švelnių spalvų.

„Apskritai, ko gero, meilė yra gebėjimas kartu nusenti. Vaikščioti susikibus rankomis – paauglių privilegija. Jaunystėje gali ir pasibučiuoti viešumoje, ir pasiglamonėti, ir apsikabinti. Bet seilėtis dviem 65-mečiams? Dar gali protezai iškristi, bėdos neišvengsi“, – juokėsi politikas.

Ar V.Čepas jaučiasi atradęs savo antrąją puselę?

„Ko gero, galėčiau taip pasakyti. Tikrai nesiskundžiu. Bet gal dar sudurniuosiu?“ – juokėsi politikas.

Ką psichologas galėtų patarti tiems, kurie nori tikėti, jog meilė trunka ilgiau nei trejus metus.

„Meilę žudo rutina. Juk galiausiai ir seksas, kuris siejamas su meile, tampa rutina. Metams bėgant aptingstame, gamta daro savo. Todėl reikia naujovių, pastangų, dėmesio, užuojautos“, – pripažino V.Čepas.

Suartino sugedusi spyna

Verslininkas, filantropas Rimantas Cibauskas savo būsimąją žmoną Redą taip pat nusižiūrėjo studijų metais. Šią vasarą pora švęs bendro gyvenimo 30-metį.

„Vadinasi, egzaminą jau esame išlaikę. Tie 30 metų byloja, kad nemažai druskos suvalgyta ir rasta kompromisų“, – pripažino pašnekovas.

R.Cibauskas nemano, jog užgimusią simpatiją būsimajai žmonai galėtų įvardyti meile iš pirmo žvilgsnio.

„Mūsų grupėje buvome 5 vaikinai ir 25 merginos, todėl vienu žvilgsniu buvo labai sunku visas pamatyti“, – juokavo verslininkas.

Kaip prisiminė R.Cibauskas, studentiškas bendramokslių romanas įsilingavo nuo buitinio epizodo.

„Gyvenome bendrabutyje, o tuomet dar būsimos žmonos kambaryje sugedo spyna. Mes su kambario draugu pasišovėme padėti. Nesu koks auksarankis, tai draugas labiau prisidėjo prie tos spynos keitimo, o aš palaikiau bendrą gerą reikalą, turėjau daugiau laiko dairytis į aplinką ir savo “grupiokę„. Žodžiu, išnaudojau situaciją. O galiausiai, dar būdami studentai, sukūrėme šeimą“, – prisiminė pašnekovas.

Pamalonindavo ir šampanu

Nors anuomet galimybės buvo skurdžios, R.Cibauskas prisipažino visada stengdavęsis parodyti dėmesį savo išrinktajai. Pašnekovas šypsojosi, jog net būdamas studentas kovo 8-ąją įsigudrindavo gauti deficitinio šampano.

„Dėmesys moterims visada patinka, ir joms užkariauti reikia pastangų. Ir anuomet, nors galimybių buvo gerokai mažiau nei dabar, žmoną kviesdavau ir į restoraną, ir į kiną, ir į teatrą. Bent jau stengdavausi palepinti gėlėmis. Ir kviesdavau ne vien ten, kur man patinka, bet ir stengdavausi prisitaikyti, padaryti staigmeną. Manau, tokios pastangos kiekvienuose santykiuose būtinos. Kitaip ir draugystė negalėtų išsivystyti“, – samprotavo verslininkas.

Pašnekovas neneigė, jog gėlių mylimai žmonai įteiks ir Šv. Valentino dienos proga. O ar dažnai R.Cibausko sutuoktinė jų sulaukia šiaip, be progos?

„Nesu jau aš toks didelis romantikas. Bet kartais tai padarau ir spontaniškai, ne tik švenčių metu. Vis dėlto nesinorėtų, kad dovanoti gėles taptų kiekvieno vakaro įpročiu, manau, nereikėtų tos gražios romantinės būsenos paversti kasdienybe“, – kalbėjo pašnekovas.

Ar R.Cibauskas galėtų pasidalyti tvirtos santuokos receptu?

„Tikrai sunku dalyti tokius receptus. Dar nesijaučiu labai brandaus amžiaus, – šmaikštavo pašnekovas. – Idealių santykių nėra. Bet kokiu atveju, jei gyveni šeimoje, kompromisai būtini. Svarbu ir moraliniai dalykai – kad žmonės vienas kitą gerbtų, mylėtų, pasitikėtų.“

Papirko ne grožiu

Viskas vyko ispaniškai – taip įsižiebusius jausmus ir tolesnę draugystę prisiminė juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago.

Šiemet bus 10 metų, kai kūrėja sumainė žiedus su ispanų menininku Lino Lago.

„Susipažinome Klaipėdoje, jis buvo atvažiavęs kaip turistas ir užsuko į galeriją “Pėda„, kurioje tuo metu dirbau. Taip, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio – vienas į kitą pasižiūrėjome, ir viskas buvo aišku. Ar galėtų taip būti antrą kartą? Pasakyčiau, kad ne, nes metams bėgant viską labiau pasveri, esi atsargesnis“, – prisipažino pašnekovė.

Jurga šmaikštavo, jog būsimas sutuoktinius dideliu grožiu nepapirko – pribloškė kai kas kita.

„Kaip menininkas, jis kartu turėjo savo darbų katalogą – tada pamaniau, negi jis taip gali tapyti! Įspūdis buvo nerealus“, – prisipažino moteris.

Šiandien Jurgai kiek keista prisiminti, kad nuo to momento viskas klostėsi kosminiu greičiu.

„Mes susidraugavome, nuvažiavau pas jį į Ispaniją, grįžau į Lietuvą, o po mėnesio Lino man pasakė, kad atvažiuoja pas mane gyventi“, – pasakojo Jurga.

Puspilnė stiklinė

Nei būsimojo vyro, nei jo artimųjų neglumino tai, jog moteris išsituokusi, augina sūnų.

„Būsimoji uošvė juokais net pasakė – matai, kokie gražūs vaikai su ja išeitų. Tai buvo vienintelis komentaras. Apskritai vyro artimieji jo sprendimą priėmė besąlygiškai – jei jis laimingas, jei jam gerai, niekas nesikišo. Keista, aš turbūt savo vaiko taip paprastai nepaleisčiau“, – pripažino moteris.

Be to, anot Jurgos, gyvenant su lietuviu jai teko patirti daugiau kultūrinių skirtumų nei su kitataučiu.

Ar sutuoktinių santykiai – taip pat tarsi ispaniškos aistros?

„Aišku, baramės. Kas antrą dieną. Mūsų gyvenimas nėra labai paprastas – daug keliaujame ir gyvename beveik per atstumą. Susitinkame tarpduryje. Tačiau svarbu, kaip tu į tai žiūri. Čia kaip su puspilne ir pustušte stikline. Man ji puspilnė. Jei esi optimistas, viskas bus gerai. O jei pesimistas... Mes galėjome išsiskirti jau šimtą kartų. Buvo priežasčių, kai kurių akimis, labai rimtų, mano akimis – juokingų. Kartais į daug ką reikia žiūrėti pro pirštus, viskas daug paprasčiau, nei gali pasirodyti. Nemėgtu tų žmonių, kurie tiksliai žino, kaip reikia gyventi, kas yra gerai, teisinga. Kuo esi atviresnis pasauliui, kuo labiau įsiklausai į kitą žmogų, tuo esi laimingesnis, tuo daugiau gauni. Ir šeimoje tas pats“, – įsitikinusi moteris.

Ar artėjančios įsimylėjėlių dienos proga Jurga sulauks sutuoktinio dėmesio?

„Visada gaunu gėlių. Ar per kurjerį, ar iš jo rankų. Tai graži proga, ir kuo tų progų daugiau, tuo geriau“, – įsitikinusi juvelyrė.

Statistika

Praėjusiais metais uostamiesčio Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota 1130 santuokų.

Du jaunikiai už savo nuotakas buvo jaunesni po daugiau nei 15 metų – vienas 16, kitas – 18.

Už jaunikį gerokai jaunesnės nuotakos – vis dar dažnesnis reiškinys. Praėjusių metų rekordas – 34 metai.