Ketvirtadienį portale lankėsi žinomas žurnalistas, politikos apžvalgininkas, buvęs naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius, vienas populiariausių Lietuvos tinklaraštininkų Artūras Račas.

Pokalbis vyko Vilniaus Gedimino prospekte įsikūrusiame jaukiame knygynėlyje „Sofoklis“.

A. Račas atsakė į skaitytojų klausimus apie žurnalistiką, politiką, pasidalino asmenine nuomone apie įdomius reiškinius.

Pastarųjų mėnesių politiniai skandalai, žiniasklaidos užkulisiai, naujosios šalies valdžios vykdomos politikos privalumai ir trūkumai, nuolat smunkantis pasitikėjimas žiniasklaida ir kiti aktualūs klausimai. Apie tai kalbėjo A. Račas.

- Jūs, skirtingai nei paprasti žmonės, pastebite ne tik mūsų valstybės gyvenimo reiškinius, bet ir gebate juos analizuoti. Kokie dabar, jūsų akimis, yra didžiausi Lietuvoje korupcijos šaltiniai - projektai? Tokie, kaip Leo buvo...

-  Aš irgi paprastas žmogus. Kalbant apie projektus, sakyčiau - Valdovų rūmų, kai kurie kelių statybos projektai, dauguma A. Zuoko inicijuojamų projektų, nors pagal mastą, laimei, nieko panašaus į LEO šiuo metu nevyksta.

- Žmones, tokius kaip Užkalnis, Donskis, Slušnys vadinate dundukais ar atmatomis. Ar jums negėda tokiais komplimentais švaistytis? Ar save laikote kultūringu žmogumi?

- Pradėsiu nuo paskutinės klausimo dalies: taip, manau, kad esu kultūringas žmogus. Nes kultūra, mano subjektyvia nuomone, yra labai plati sąvoka, apimanti išsilavinimą, turimas vertybes, raiškos būdą, elgesį, įskaitant ir atsakomybę už savo žodžius. Šia kultūros prasme, manau, kad jūs, Sonata, esate nekultūringas žmogus. Paaiškinsiu, kodėl taip manau. Kartais mano ir L. Donskio požiūriai į kai kuriuos reiškinius skiriasi ar net yra priešingi, tačiau niekada nesu L. Donskio pavadinęs nei dunduku, nei atmata. Dėl paprasčiausios priežasties - jis toks nėra, nepaisant, kaip jau minėjau, skirtingų mūsų požiūrių į kai kuriuos reiškinius. L. Slušnio taip pat niekada nesu pavadinęs atmata, nes jis šio apibūdinimo kol kas nėra nusipelnęs. Kita vertus, jo vadovaujamos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų komisijos kai kurie sprendimai, susiję su manimi, mano nuomone, buvo visiškai nekompetentingi ir net kvaili. Apie tuos sprendimus, pateikdamas argumentus, ne kartą rašiau savo tinklaraštyje. Žodis „kvankos“, kurį aš naudoju apibūdindamas komisijos narius ir patį L. Slušnį, kaip komisijos pirmininką, komisijos sprendimu, yra įteisintas kaip vartotinas ir tinkamas apibūdinti kitokią nuomonę turinčius subjektus. Tas sprendimas buvo susijęs su trečio jūsų minimo asmens - A. Užkalnio - tekstu, kuris komisijos buvo pripažintas etišku. Mano nuomone, taip nėra. Norint suprasti, kad A. Užkalnis yra atmata, pakanka apsilankyti jo Facebook profilyje ir paskaityti jo komentarus. Jei ir po to teigsite, kad jis yra ne atmata, tai, mano nuomone, tik patvirtins, kad nesate kultūringas žmogus. Nepaisant to, ačiū už klausimą.

- Prieš daug metų buvo toks garsus žurnalistas Vytautas Matulevičius. V. Uspaskichą pakritikavo, nuodėmes pakėlė, apie korupciją daug rodė. Ir kas iš jo liko? Buvo nustumtas už borto, be darbo liko, be lėšų. Ar kas nors gina žurnalistus realiai, garantuoja jiems orų gyvenimą ir darbą?

- Tą garantuoti gali tik kiekvienas pats sau. Žurnalistui yra nelengva, tačiau noriu pakartoti vieną frazę, kurią esu sakęs gal prieš dešimtmetį: „Man patinka būti žurnalistu, o kai negalėsiu būti tikru žurnalistu, geriau būsiu taksistu“.

- Pats atrodot principingas. O galit ranką prie širdies pridėjęs pasakyt, kad niekada nepaklusote savininko nurodymams rašyti, kad balta yra juoda ir atvirkščiai. Kad niekada neėmėte kyšio už savo straipsnius?

- Nepaklusau ir neėmiau. Ir dėl to ne kartą teko keisti darbą.

- Kiek žurnalistai uždirba Lietuvoj per mėnesį? Ir kiek turėtų uždirbti, kad neparsidavinėtų?

- Polinkis parsidavinėti visiškai nepriklauso nuo atlyginimo dydžio. Mes turime pavyzdžių žiniasklaidoje, kai tikrai ne pačios skurdžiausios žiniasklaidos priemonės akivaizdžiai atstovauja ne skaitytojo ar visuomenės interesams.

O žurnalistų atlyginimai, mano žiniomis, Lietuvoje svyruoja nuo minimlaus iki maždaug 7000 litų.

- Atrodo, kad visa žiniasklaida Lietuvoje yra nupirkta ir tarnauja verslo ir politinėms grupuotėms. Ar Lietuvoje egzistuoja tikrai nepriklausoma žiniasklaida?

- Taip, egzistuoja. Vienas iš geriausių pavyzdžių yra BNS. Ir aš jau sakiau, ką galvoju apie žodžius „visi“ ir „niekada“.

- Kaip vertinate dabartinio Seimo, vyriausybės ir prezidentės darbą. Kuris jų atitinka jūsų lūkesčius?

- Nei vienas, bet labiausiai mano lūkesčių neatitinka D. Grybauskaitė. O Seimas pastaruoju metu, manau, daro gėdą.

-  Artėja šalies prezidento rinkimai. Be D. Grybauskaitės kol kas išvis nematyti lygiaverčių kandidatų. Ar mūsų politikos didžiavyriai tokie silpni, kad neatsiranda lygaus varžovo Dalytei?

-  Manau, kad lygių varžovų tikrai yra, bet čia pasireiškia mūsų nenoras juos matyti ir tam tikrų dydžių suabsoliutinimas. Kažkada apie V. Admakų buvo sakoma, kad nieko panašaus į jį nėra, bet, kai žiūri atgal, tai šiandien jau drąsiai galime konstatuoti, kad V. Adamkaus prezidentavimas buvo nelaimė. Ir visai gali būti, kad po dešimties metų mes lygiai tą patį pasakysim apie D. Grybauskaitę.

- Kokios jūsų politinės pažiūros? Kiek žinau, jūs už kairiuosius?

- O kurie Lietuvoje yra kairieji? Šiaip tikriausiai esu labiau socialdemokratinių pažiūrų, nes, manau, kad labiausiai Lietuvai trūksta solidarumo ir suvokimo, kad yra geriau gyventi kartu, o ne po vieną.

- Kada valstybė grąžins atimtas pensijas?

- Aš niekada negalvojau kaip Liudvikas XIV Saulė - jis sakydavo, kad valstybė - tai aš. Jeigu rimtai, tai atsitiks tada, kai mes visi tai nuspręsim, nes valstybė - tai mes.

- Referendumo įstatymo 4 ir 5 straipsnių Prezidentė nevykdo... Ar nenusipelnė apkaltos? O gal mūsų opozicija be kiaušių?

- Referendumas buvo konsultacinis, todėl skaitytojas šiek tiek neteisingai interpretuoja referendumą. Be to, paskutiniame interviu, prezidentė pasakė, kad toks referendumas, koks jis buvo, negali būti vykdomas toliau. Todėl nematau čia jokio konflikto. Be to, džiaugiuosi, kad prezidentė pagaliau suprato, kad vasiukų tipo projektai nėra Lietuvos išsigelbėjimas.

- Kokie Jūsų ryšiai ir interesai Rusijoje?

- Giminių neturiu, algos negaunu, kartais nueinu į Latvių gatvę pasiimti honoraro.

- Susidarė įspūdis, kad jūs savo tinklaraštį pildydavot darbo BNS vadovo poste metu. Ar dėl to nepriekaištavo BNS savininkai ar valdybos nariai, juk darbo laikas turi būti skiriamas darbui?

- Pasakyčiau, kad skaitytojas nesupranta, kas yra žurnalisto, redaktoriaus ir direktoriaus darbas. Pats blogiausias žurnalistas ir redaktorius yra tas, kuris dirba nuo 9 iki 6, nes tikras žurnalistas-redaktorius dirba 24/7. O kalbant apie darbdavius ir valdybos narius, kaip ir sakiau, jiems svarbus buvo rezultatas. Aš asmeniškai manau, kad nieko geriau už BNS Lietuvos žiniasklaidoje nėra ir jaučiuosi prie to prisidėjęs.

- Kai Jūs išeidinėjote iš „Lietuvos ryto“, paklaustas, ką veiksite toliau, sakėte, kad iš pradžių pailsėsite ir išvykote, berods, į Nidą. Kai išeidinėjote iš BNS, vėlgi teigėte, kad iš pradžių ilsėsitės. Ar Jūsų darbai buvo tokie sunkūs, kad vis taip Jus nuvargina? Tačiau susidarė įspūdis, jog ten nepersidirbote. Tačiau gal tai tik įspūdis, ne realybė.

- Tam kad skaitytojas suprastų, ar tas darbas sunkus ar ne, reikėtų tiesiog padirbti kokius metus redaktoriumi, o paskui direktoriumi, tada galėtume apie tai diskutuoti. Tai tas pats, kas diskutuoti, ar lengva balerinai padaryti du apsisukimus ore. Kai žiūri atrodo lengva, bet, jei reikėtų pačiam tai padaryti, tikriausiai koją susilaužyčiau.

Tačiau svarbu yra tai, kad man patiko tai, ką aš dariau.

- Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę, ar egzistuoja pedofilų klanas ir ar buvo pedofilija Kedžio byloje ar ne.

- Negaliu atsakyti, nes nebuvau sutikęs nei vieno klano atstovo. O dėl bylos, kiek pamenu, teismas pasakė, kad nebuvo. Kokių nors kitų įrodymų, teigiančių priešingai, neteko matyti.

Visą pokalbį su svečiu skaitykite čia.