Jo herojai puikiai pažįstami kiekvienam prancūzui, o ten nuskambėjusios frazės ar juokeliai jau seniai tapę folkloru. „Meilės paslapčių“ aktoriai – tikros žvaigždės, prie kurių gatvėse tiesiog puola praeiviai. Viena „Meilės paslapčių“ žvaigždžių yra lietuvė Miglė Rimaitytė. Apie šią aktorę Lietuvoje girdime vis mažiau, o štai Prancūzijoje ji – kylanti žvaigždė.

Serialas, kaip pasakoja pati lietuvė, yra kone legendinis ir esą nėra prancūzo, kuris nežinotų serialo „Meilės paslaptys“. KGB agentės Valentinos vaidmenį Miglė gavo be jokių išskirtinių pažinčių ar suktybių: Prancūzijos Bretanės regione su vyru Osvaldu ir dviem vaikais gyvenanti lietuvė tiesiog nuėjo į organizuotą aktorių atranką ir, nors pati nieko nesitikėjo, serialo kūrėjai pasirinko būtent ją.

„Buvau neseniai pagimdžiusi antrą vaiką ir pusantrų metų niekur nesifilmavau, niekur nevaidinau, buvau namuose, auginau vaiką, labai juo rūpinausi. Tačiau kai rengė „kastingą“ [aktorių atranką – LRT.lt], man pasiūlė atvažiuoti ir aš galvojau: na kodėl gi ne, gal atvažiuosiu“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Emigrantai“ prisimena moteris.

Vos už poros dienų Miglė gavo atsakymą – jūs priimta. Tai gerokai pakoregavo lietuvės planus. Ji prisiminė pirma apsidžiaugusi sėkme, o paskui ėmė kirbėti mintys, kaip suderinti naują pasiūlymą su šeima, vaiko priežiūra.

Paryžius – labiausiai turistų lankomas miestas pasaulyje, kuriame klesti kultūra. Siekti karjeros Paryžiuje svajoja daugybė menininkų iš viso pasaulio. Tačiau Miglė čia atvyko pirmiausia dėl ramesnio gyvenimo ir kokybiško laiko su šeima. „O karjera prasidėjo tarytum savaime“, – atsisėdusi netoli garsiojo Luvro muziejaus sako lietuvė. Tik tiek, kad sėkmė iš pradžių lankė po truputį, o pradėjus filmuotis seriale – dėjo su trenksmu.

Valentinos vaidmuo, kurį gavo Miglė, iš pradžių buvo nedidelis. Dabar lietuvė – viena pagrindinių populiaraus prancūziško serialo herojų.

Anksčiau vaidinusi daugiausia Lietuvoje, siekdama karjeros Prancūzijoje Miglė, pastebėjo, kad darbo principai čia kitokie. Lietuvoje įprasta, kad režisierius aktorius muštruoja, kad kuo geriau atliktų savo vaidmenį, aktoriai turi būti pasiryžę bet kam. Prancūzijoje taip nėra.

„Prancūzams darbo metu negali būti streso, viskas turi būti ramu. Jie ragina nestresuoti, atvažiuoti iš vakaro [į filmavimą – LRT.lt]. Jie stengiasi, kad viskas ramiai praeitų, kad nebūtų nei vieno pikto žodžio, jokio streso“, – apie darbo svetur subtilybes pasakoja lietuvė.

„Lietuvoje galvojama tik apie rezultatą, o ne tai, kaip jo pasieksime“, – LRT TELEVIZIJOS laidaoje „Emigrantai“ kalba lietuvė ir priduria, kad tautiečiai dirba daugiau.

Nėštumą trečiame kurse vadina didžiuliu gyvenimo išbandymu

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavusi aktorė vaidino Artūro Areimos spektaklyje „Kelias“. Taip pat – Rimo Tumino „Žuvėdroje“. Trečiame kurse ji pastojo.

„Tai [nėštumas – LRT.lt] buvo didžiulis gyvenimo išbandymas. Bet padedant kolegoms, profesoriams, viskas kažkaip labai sklandžiai susidėliojo. Ir baigiau gerais balais, ir spektakliai puikiai pavyko. Kolegos labai palaikė, esu tikrai labai dėkinga už tai. Dabar kai pagalvoji, Dieve, kaip aš visa tai padariau“, – prisimena aktorė.

Jie kažkaip dar sunkiai įsileidžia į savo tikrovę, kad yra tiek daug atvykėlių, jiems norisi, kad viskas būtų kaip buvo prieš 30, 40, 50 metų.

Baigusi mokslus, Miglė su vyru išvyko atostogų į Bretanę, ir visai netikėtai nusprendė ten pasilikti ilgiau. Apsistojusi Prancūzijoje jauna mama pirmiausia galvojo apie šeimą, o tik vėliau apie tai, ar išvis turės galimybę vaidinti.

„Nebuvo gal plano tokio, kad tikrai važiuoju daryti svetur karjerą. Užtat buvo didžiulis noras čia gyventi, man labai patiko, mano vyrui patiko, jis anksčiau čia buvo gyvenęs. Per pirmus metus nuo atvažiavimo pradėjau kurti trumpo metražo filmus, iš karto filmuotis, net nemokėdama kalbėti prancūziškai. Vis dėlto galima pasakyti, kad man sekėsi“, – džiaugėsi lietuvė.

Miglės vyras Osvaldas – verslininkas, su teatru ar kinu mažai turintis bendra. Vis dėlto būtent jis padėjo žmonai žengti pirmuosius karjeros žingsnius Prancūzijoje. Po daugybės bandymų ir neigiamų atsakymų, aktorė pagaliau gavo vaidmenį. Tačiau gauti buvo daug lengviau nei jį atlikti.

Lietuvės atkaklumas mokantis prancūzų kalbos vietinius kolegas pribloškė. Tačiau pati Miglė pripažįsta, kad niekada čia nebus prancūzė. Nors prancūzų kalbai ji skyrė labai daug laiko, nors kasdien stengiasi tobulėti, visiškai panaikinti akcento kol kas nepavyksta. Ir apskritai, prancūzai nėra linkę scenose ir ekranuose matyti daug užsieniečių, todėl prasimušti sunku. Juk karjeros siekiančių atvykėlių iš Rytų ir Šiaurės Europos – pilna.

„Kai atvažiavau, man pasirodė, kad jie iš pradžių labai geranoriški. Bet paskui man agentas išaiškino, kad prancūzų kūrėjai įsivaizduoja, kad filmavime turi būti 8 prancūzai iš 10 žmonių. Jie kažkaip dar sunkiai įsileidžia į savo tikrovę, kad yra tiek daug atvykėlių, jiems norisi, kad viskas būtų kaip buvo prieš 30, 40, 50 metų“, – skaudžios kino industrijos tikrovės užkulisius atskleidė emigrantė.

Užsieniečiai Prancūzijoje dažniausiai gauna savo tautybę atitinkančius vaidmenis. Miglė sako jau įpratusi nuolatos girdėti „ne“. Tačiau gauna vis įdomesnius, svarbesnius vaidmenis. Šiuo metu lietuvė repetuoja teatre Bretanėje, taip pat nuolatos važinėja į Paryžių vaidinti seriale. Lietuvė dirba ir modeliu: fotografuojasi, demonstruoja drabužius. Laiko mažai, ir padaryti visko, apie ką svajoja, jauna moteris tiesiog nespėja.

Man teko ganėtinai nusivilti, nes tikrai labai pasiilgstu Kauno – tai mano miestas, bet atvažiavus tenka vis skaudžiai susidurti su tuo, kad vis dėlto mažai kas pasikeitė. Pastatai, kurie dar anksčiau buvo gražūs, jau spėjo apgriūti.

„Repeticijos atima labai daug laiko – tris dienas per savaitę, paskui yra vaikai. Kai kiti už tave daro darbus, tau tiktai belieka vaidinti, tada dar gali surasti to laiko ir bandyti repetuoti. (…) Lietuvoje Valstybinis teatras, Mažasis teatras, Koršunovo teatras yra pagrindiniai centrai, kur aktorius ateina ir daro savo darbą – viskas. O čia aktorius turi daryti daug pašalinių darbų. Kai pradėjau vaidinti teatre galvojau, kaip tai nerimta, kažkaip ne taip turėtų būti. Man atrodė: ateini į teatrą, vaidini ir viskas, o kiti aktoriai užsiima užklasine veikla. Kad suvaidintum spektaklį, reikia dar ir paprodiusuoti, ir paieškoti kam parduoti, ir pasiūlyti, ir suorganizuoti viską. Dauguma žmonių užsiima tokiais, sakyčiau, aktoriui netinkamais darbais“, – pasakoja emigrantė Bretanėje.

Žavisi Vilniumi, Kaunas nuvilia

Į Lietuvą kaunietė aktorė grįžta vos kartą per trejus metus. „Mano šeima juk čia“, – sako Miglė, kuri jau buvo gavusi vaidmenį lietuviškame seriale, tačiau gerai viską apgalvojusi, vis dėlto nusprendė pasilikti Prancūzijoje.

„Matot, man keliauti norisi, pasaulį pamatyti. Lietuva, galima sakyti, yra namai, bet mano namai – ten, kur šeima. Ir pamatyti pasaulį norisi. Aš niekada nesijaučiau emigrante ir niekada nesijaučiau gyvenanti kažkokioje svetimoje šalyje. Man visą laiką atrodė, kad pasaulis mums atviras ir kur tu gyveni, kur tavo šeima, kur tavo širdis – ten tavo namai. Ir keliauti norisi, pamatyt naujas vietas. Galbūt dabar gyvenu Prancūzijoje, bet rytoj gal Amerikoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Emigrantai“ sako nemažai išbandymų gyvenime patyrusi moteris.

Grįžusi į tėvynę didelių pokyčių emigrantė nepastebi. Atvirkščiai – mano, kad gimtajam Kaunui reikėtų pasistengti.

„Man teko ganėtinai nusivilti, nes tikrai labai pasiilgstu Kauno – tai mano miestas, bet atvažiavus tenka vis skaudžiai susidurti su tuo, kad vis dėlto mažai kas pasikeitė. Pastatai, kurie dar anksčiau buvo gražūs, jau spėjo apgriūti – labai mažai finansavimo skiriama Kaunui. Aišku, patiko Vilniaus gatvė, ten daug kas atsigavę, bet viską padarė patys verslininkai. Laisvės alėja numirus, „Akropolis“ viską „suvalgė“, – nusivylimo neslėpė kaunietė.

Tiesa, ne viskas taip blogai. Prie prancūziškos gamtos bei architektūros jau pratusi lietuvė kas kartą stebisi Vilniumi. O svarbiausia – prancūzams nuolatos pasakoja apie Lietuvą – apie jos gamtą ir teatro tradicijas – režisierius Oskarą Koršunovą ir Rimą Tuminą.