Pravieniškių pataisos namuose praėjusį savaitgalį vykusios muštynės, per kurias du kaliniai komos būklės atsidūrė ligoninėje, yra nesėkmingai veikiančio Probacijos įstatymo pasekmė, teigia Kalinių globos draugijos vadovas Jonas Stašinskas.

„Lietuvoje, kaip paaiškėjo, beveik neįmanoma tokio įstatymo vykdyti, nes teismai apsidrausdami nepaiso jo nuostatų. Teismų praktika ydinga: jie taiko savo paleidimų lygtinai politiką. Pernai prieš įstatymo įsigaliojimą Kalėjimų departamentas buvo apskaičiavęs, kad pagal Probacijos ir kitus įstatymus į laisvę turėtų būti paleista 3 tūkstančiai įkalintų asmenų, bet paleista tik trečdalis“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė J. Stašinskas.

Anot jo, kaliniai žino, kad gali būti paleisti lygtinai, bet nėra paleidžiami ir tuo piktinasi.

„Jie netenka vilties išeiti į laisvę ir nemato prasmės gerai elgtis“, – teigė Kalinių globos draugijos vadovas.

Pernai liepos 1-ąją Lietuvoje įsigaliojo naujas Probacijos įstatymas ir su juo susiję kiti teisės aktai. Pagal jį, į laisvę lygtinai išeiti gali tik tie asmenys, kurie noriai stengiasi grįžti į visuomeninį gyvenimą bei jau atliko didžiąją dalį bausmės ir nekelia grėsmės visuomenei. Specialios komisijos vertina, kaip nuteistasis elgėsi atlikdamas bausmę, kaip noriai ir kiek dalyvavo įvairiose pataisos programose, kaip psichologai ar probacijos pareigūnai vertina jo elgesio pokyčius, ar nuteistasis palaiko santykius su šeima ir rūpinasi artimaisiais, ar stengiasi atlyginti padarytą žalą (jei tokia buvo) ir pan.

Išleidžiamiems anksčiau laiko lygtinai asmenims specialios komisijos taip pat nustato griežtus įpareigojimus – pavyzdžiui, jie turi mokytis, atlikti viešuosius darbus, tam tikru laiku būti namuose ir kita.

Kiekvienam probuojamajam, atsižvelgiant į nustatytą riziką padaryti naują nusikalstamą veiką, sudaromas individualus priežiūros planas.