Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 44, susilaikė 14.

Teikdama šią kandidatūrą parlamento vadovė tvirtino, kad tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai.

„Jo mokslinių interesų sritys – konstitucinė ir tarptautinės teisės, žmogaus teisių apsauga, taip pat paskiros privatinės teisės sritys, ypač intelektinės nuosavybės teisė, ir informacinės technologijos, asmens privatumas, ES teisė“, – tuomet vardijo V. Čmilytė-Nielsen.

V. Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad, nepaisant to, jog kilusiose diskusijose buvo kandidatui adresuotų homofobiškų pareiškimų, parlamentarai visgi parodė, kad jiems svarbios asmens laisvės ir žmogaus teisės.

„Tikėjau, kad dauguma Seimo narių įvertins teisės profesoriaus, dr. Vytauto Mizaro profesionalumą ir kompetenciją. Taip, mes turime būti kritiški ir labai atsakingai vertinti kiekvieno Seimo skiriamo pareigūno, tarnautojo ar teisėjo kandidatūras. Tačiau tai turime atlikti taip pat profesionaliai. Kitaip neturime teisės profesionalumo reikalauti iš kitų.

Tačiau šiandien Seimas patvirtino profesorių. Padarėme dar vieną labai gerą darbą“, – socialinio feisbuko tinklopaskyroje rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas Seime V. Mizaras savo ruožtu teigė, kad Konstitucijos stabilumas yra jos vertybė, tačiau pabrėžė, jog ne mažiau svarbu ir Konstitucijos gyvybingumas bei aktualumas.

46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.

Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Svarstant A. Kabišaičio kandidatūrą buvo sugaištas laikas

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad situaciją, jog Konstitucinis Teismas (KT) ligšiol buvo nepilnos sudėties, nulėmė tai, kad po rudenį vykusių Seimo rinkimų parlamento vadove išrinkus Viktoriją Čmilytę-Nielsen ji negalėjo siūlyti savo pretendento ir privalėjo į KT teisėjus teikti Andriaus Kabišaičio kandidatūrą. Ministrės pirmininkės įsitikinimu, šis balsavimas tiesiog užėmė papildomą laiką.

„Situacija yra tiesiog objektyvi. Ji buvo nulemta turbūt to, kad susiklostė tokia gana keista padėtis su ponu A. Kabišaičiu, kuris buvo pradėtas teikti buvusio Seimo ir buvusio (Seimo – ELTA) pirmininko ir todėl išrinkus naują Seimą naujoji Seimo pirmininkė vis tiek privalėjo teikti pono A. Kabišaičio kandidatūrą, ir tas balsavimas tiesiog užėmė papildomą laiką“, – žurnalistams Seime antradienį teigė I. Šimonytė.

„Jeigu V. Čmilytė-Nielsen būtų galėjusi pateikti savo kandidatūrą nuo pat Seimo darbo pradžios tada, kada buvo pateikti ir kiti kandidatai, tai, tikėtina, kad šiandieną teismas jau būtų buvęs pilnas“, – akcentavo ministrė pirmininkė.