JAV prezidento užmojai perimti Grenlandiją ir Kanadą, flirtas su Kremliumi, smurtas prieš imigrantus ir protestuotojus Minesotoje, teisingumo institucijų pasitelkimas kovai su jo priešininkais – sąrašą, kaip vis didėja D. Trumpo galios ir fantazija daryti tai, ko tik užsigeidžia, galima tęsti ir tęsti.
Tačiau jo politika Grenlandijos atžvilgiu nepatinka net ir daliai jo rėmėjų, politinė dešinė aižėja, o visuomenės palaikymas mažėja, interviu „Kauno dienai“ sakė Atlantoje (JAV) dėstanti politikos mokslų profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto kviestinė vyriausioji tyrėja Dovilė Budrytė.
Dėl Grenlandijos nenurims
– Galbūt Jūs, gyvendama JAV jau ketvirtą dešimtmetį, geriau suprantate, kada D. Trumpas tik gąsdina, provokuoja, o kada iš tikrųjų ką nors ketina daryti? Ar Grenlandija gali ramiau atsikvėpti, ar tai tik tyla prieš audrą?
– D. Trumpas – turbūt sunkiausiai prognozuojamas politikas, koks tik gali būti. Sunku suprasti, ką jis toliau nuspręs daryti ir kaip gąsdins. Tačiau, galiu pasakyti, nors dabar audra dėl Grenlandijos truputį nurimo, D. Trumpas yra toks politikas, kurio elgesys – kaip kelių veiksmų spektaklis. Manau, kad tas spektaklis dar nesibaigė, bus dar keli veiksmai, nes jis jau ilgą laiką įsikandęs Grenlandijos idėją, jau ir pirmą savo prezidentavimo kadenciją jos norėjo. Čia pasireiškia jo kaip verslininko pusė, jam labai reikia teritorijų, jis mąsto kaip prezidentas Williamas McKinley XIX a., kuris irgi mąstė kolonijinėmis sąvokomis, labai norėjo plėsti JAV teritoriją. D. Trumpas taip pat nori tai daryti, tad, manau, minties kontroliuoti Grenlandiją visiškai neatsisakė.
– Kaip amerikiečiai vertina D. Trumpo pareiškimus, kad Grenlandija vis tiek bus Amerikos, užsimenant net ir apie karines priemones?
– Tokia jo politika iš tiesų labai nepopuliari. Teko matyti nuomonių apklausų, kuriose tik 17 proc. pritarė Grenlandijos perėmimui jėga. Tai nėra daug, nes nuomonių apklausose apie 37 proc. yra D. Trumpo, MAGA („Make America Great Again“) palaikytojai. Vadinasi, net ir tarp jo palaikytojų ta mintis nėra populiari.
Buvo atlikti keli D. Trumpo palaikytojų tyrimai, kurių metu buvo klausiama, kaip jiems patinka jo politika ir administravimas. Grenlandija buvo labai dažnai minėta kaip viena tų sričių, kur jo politika nepatinka. Respublikonams libertarams nepatinka ne tik jo idėjos imti Grenlandiją jėga, bet ir Venesuelos prezidento Nicolas’o Maduro pagrobimas. Jie primena, kad kai D. Trumpas ėjo į politiką, siekė būti prezidentu, ypač antrą kartą, sakė, kad Amerika yra pirmoje vietoje. Libertarams labai svarbu, kad JAV nesikištų kitur, o pirmiausia žiūrėtų savęs. Tačiau dabar D. Trumpas elgiasi atvirkščiai. Būtent tai daugeliui žmonių, tarp jų net ir aistringiems jo palaikytojams, nepatinka.
Antra vertus, kyla klausimas, kiek D. Trumpui dabar svarbi žmonių nuomonė, nes jo kadencijos dar liko treji metai, jis įsismagino ir daro tai, kas jam šauna į galvą.
– Europoje manoma, kad atsitraukti D. Trumpą privertė ir gana vieninga Europos šalių pozicija Grenlandijos klausimu. Ar tai jį privertė švelninti savo poziciją?
– Europos vienybė tikrai svarbi. Be to, labai svarbu mokėti D. Trumpą įkalbėti. Manau, jį labai paveikė Pasaulio ekonomikos forume Davose vykęs dialogas, ten jis galėjo pasisakyti, turėjo susitikimų su kitais pasaulio lyderiais, svarbus buvo jo pokalbis su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir sklinda kalbos, kad galbūt jis pažadėjo jam kažkokį planą. D. Trumpą galima paveikti ir, manau, iš tiesų daug kas, taip pat ir jo patarėjai, mėgina tą daryti.
Be abejo, turbūt svarbūs buvo ir žmonių protestai Grenlandijoje, Danijoje. D. Trumpui buvo labai aiškiai pasakyta, kad jo ten nenori. Tačiau, manau, jis minties dėl Grenlandijos dar neatsisakė.
„Didelių berniukų“ teisės
– D. Trumpas savo rinkimų kampanijos metu žadėjo, kad tapęs prezidentu užbaigs karą Ukrainoje per 24 valandas. Kaip prognozuojate, kuo baigsis jo valdomų dabartinių derybų dėl taikos Ukrainoje etapas? Kaip vertinate: ar D. Trumpas – neutralus teisėjas, o gal Vladimiro Putino advokatas?
– Iš tiesų neturiu didelių vilčių dėl derybų. D. Trumpas norėjo jas užbaigti labai greitai, tačiau ir pats suprato, kad tai sudėtingas dalykas.
Nežinau, ar pavadinčiau jį visišku V. Putino advokatu. Nors iš tiesų pažiūrėjus į kai kuriuos jo veiksmus, kad ir norą užgrobti Grenlandiją, tikrai atrodo, kad jis veikia taip, kad būtų geriau V. Putinui, tačiau neturiu informacijos, kuri įrodytų, kad V. Putinas jį instruktuoja taip elgtis. Taip pat kartais jis Putinui ir pasipriešina.
Manau, D. Trumpas pripažįsta Rusijos galią. Jo mąstysenoje yra įsigalėję, kad didžiosios šalys – JAV, Rusija, taip pat Kinija – turi turėti galimybę kontroliuoti mažesnes, gali turėti savo įtakos zonas, todėl nespaudžia Rusijos taip, kaip reikėtų spausti. Manau, pagrindinė problema yra jo mąstymas, kad tie „dideli berniukai“ gali žaisti kaip savo kieme, o mažesni turi klausyti. Todėl taip sunku tą klausimą išspręsti.
D. Trumpas iš tiesų labai norėjo ir tebenori Nobelio taikos premijos. Nors jos ir nepelnė, tačiau tai, kad jis priėmė jam atiduotą medalį, iš tiesų daug ką pasako apie jį patį ir begalinę jo tuštybę.
– Kaip vertinate D. Trumpo inicijuojamą Taikos tarybą? Ar tai ne kažkoks pakaitalas ar akibrokštas Jungtinėms Tautoms? Teisybės dėlei, ši institucija pastaruoju laikotarpiu negali džiaugtis turinti labai didelę įtaką.
– Labai neigiamai vertinu šią jo iniciatyvą. Tai iš tiesų akibrokštas pasaulio tvarkai, pagrįstai įstatymais, žmogaus teisėmis, pagarba valstybių suverenitetui. Kad ir kokios Jungtinės Tautos būtų, tačiau po Antrojo pasaulinio karo ši organizacija buvo įkurta remiantis būtent tokiais principais, kurie ypač svarbūs mažesnėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva: pagarba suverenitetui, žmogaus teisėms. Po baisaus Antrojo pasaulinio karo, po Holokausto tikrai labai reikėjo, kad tarptautinė visuomenė bent jau artikuliuotų kažkokias normas ir tai buvo padaryta. Tačiau dabar matome, kad D. Trumpui visiškai nerūpi žmogaus teisės, valstybių suverenitetas, tiesiog žaidžiami galios žaidimai.
Reikia pasižiūrėti, ką jis pakvietė į tą savo Taikos tarybą, pavyzdžiui, V. Putiną ir kokios valstybės joje bus. Manau, reikia visomis galiomis priešintis jos kūrimui, nes tai yra dar vienas žingsnis į tarptautinės visuomenės, tarptautinių normų griovimą.
– Vis dėlto kiek, Jūsų nuomone, D. Trumpo išsišokimai prieš NATO sąjungininkes Daniją, Kanadą gali tapti rimtu pleištu Aljanso vienybei ir net išlikimui?
– Manau, padaryta labai daug žalos. Iš tiesų didelį nerimą kelia tiek paties D. Trumpo, tiek viceprezidento J. D. Vance išsišokimai prieš Europos demokratijas. Baisi buvo J. D. Vance’o kalba Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje jis labai žiauriai kritikavo Europos demokratijas. D. Trumpas taip pat laikosi nuomonės, kad populistinės partijos, kurios iš tiesų yra didelė grėsmė Europos demokratijoms, turi būti palaikomos JAV.
NATO, kaip demokratinių valstybių sąjungos, išlikimui kyla reali grėsmė, nes matome, kad JAV demokratija silpnėja, JAV nepalaiko konsoliduotų demokratijų Europoje, nepalaiko Kanados. Nemanau, kad D. Trumpo požiūris į NATO ar į Europos demokratijas Kanadą greitu metu pasikeis. Jam dar liko treji metai poste, tikėkimės, ne daugiau, ir manau, kad jis toliau tęs savo žalingą veiklą griaudamas NATO. Europiečiams ir kanadiečiams teks daryti viską, kad išlaikytų Aljansą, išlaikytų savo demokratijas, nes reikia kalbėti aiškiai ir tiesiai, kaip kad Kanados premjeras Markas Carney’us Davose. Deja, manau, JAV iš tiesų tapo grėsme NATO išlikimui, grėsme Europos ir Kanados demokratijoms.
– Kaip vertinate Venesuelos prezidento N. Maduro nuvertimą? Ar tai gali tapti D. Trumpo veikimo modeliu ir kitose regiono šalyse? Galbūt, kaip buvo galima suprasti iš jo pareiškimų, nafta čia buvo svarbiau nei demokratinės permainos?
– Žinoma, N. Maduro – diktatorius, dėl jo verkti nėra ko. Tačiau D. Trumpui demokratija nerūpi ir Venesuelos prezidento nuvertimas iš tiesų buvo susijęs su ekonominiais dalykais, su nafta. Man atrodo, kad D. Trumpas nėra labai sofistikuotas mąstytojas, jis mano, kad taip padidins naftos išteklius, pagerins ekonominę situaciją ir tada respublikonai laimės Atstovų rūmų rinkimus šį lapkritį. Jam tai labai svarbu, jis netgi pasakė bijantis, kad išrinks demokratus ir tada Atstovų rūmai galės inicijuoti jam apkaltos procesą. Tiesa, nuo valdžios prezidento nustumti jie negali.
Žodžiu, veiksmai Venesueloje buvo atlikti ne tik mąstant apie tarptautinę politiką, bet ir apie vietinę, taip pat apie savo partijos ir savęs paties išlaikymą. N. Maduro nuvertimu buvo norima ne tik padidinti naftos išteklius, bet ir nukreipti dėmesį nuo vietinių JAV problemų, ekonominės situacijos, kuri negerėja ir vis daugiau amerikiečių tuo skundžiasi.
– Kas labiausiai šiuo metu kelia nerimą amerikiečiams?
– JAV šiuo metu ypač svarbios vidinės problemos, įvykiai Minesotoje. Vyksta protestai, labai didelis pasipiktinimas dėl Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) jėgos naudojimo prieš demonstrantus, prieš imigrantus. Tai iš tiesų nustelbia tarptautinius įvykius. Šiuo metu JAV viena didžiausių problemų – kaip išlaikyti demokratiją. Daugelis žmonių galvoja, kaip pasipriešinti ICE savivalei ir jėgos naudojimui, dabar tai žmonių, kurie priešinasi D. Trumpui, prioritetas.
Kelia nerimą ir ekonominė situacija. Amerikiečiai 2026-uosius pradėjo gana liūdnomis nuotaikomis. Parduotuvėse didėja kainos, nors D. Trumpas nuolat kalba, kad jis padės didinti prekių įperkamumą.
Be to, jeigu jis tęs savo nenuspėjamą muitų politiką, tai JAV ekonomikai tikrai nepadės, nes tokios šalys kaip Kanada jau pradeda žiūrėti į Kiniją. D. Trumpo muitų politika iš tiesų atneš JAV labai daug žalos ir pakenks ekonomikai ne tik dabar, bet ir ateityje. D. Trumpo gąsdinimai, kad JAV ims taikyti papildomus 10 proc. muitus šalims, kurios palaikė Grenlandiją, labai paveikė biržą, atsirado svyravimų. Tai, žinoma, taip pat nepadeda ekonominei situacijai.
Tad matant muitų politiką, nenorą padėti neturtingiesiems, nes tebėra jaučiamas respublikonų susikoncentravimas į turtingaisius ir pačiam D. Trumpui savo auksu papuoštame biure, matyt, nelabai rūpi tie žmonės, kurie neturi sveikatos apsaugos, akivaizdu, kad situacija greitu metu tikrai nepasikeis.
– Kaip amerikiečiai sutiko žinią, kad Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado atidavė D. Trumpui savo gautą Nobelio taikos premijos medalį?
– Kiek teko matyti socialiniuose tinkluose, reakcija, ypač jo priešininkų, buvo pašiepianti. Žinoma, niekas, man atrodo, net ir jo palaikytojai, to rimtai nepriėmė, nes buvo pasakyta, kad Nobelio premijos negalima perduoti kitam, tad tai yra tiesiog bevertis gestas. D. Trumpas iš tiesų labai norėjo ir tebenori Nobelio taikos premijos. Nors jos ir nepelnė, tačiau tai, kad jam medalis buvo atiduotas, o jis jį priėmė, iš tiesų daug ką pasako apie jį patį ir begalinę jo tuštybę.
Veiksmai Venesueloje buvo atlikti ne tik mąstant apie tarptautinę politiką, bet ir apie vietinę, taip pat apie savo partijos ir savęs paties išlaikymą, buvo norima ne tik padidinti naftos išteklius, bet ir nukreipti dėmesį nuo vietinių JAV problemų.
Palaikymas mažėja
– Per spaudos konferenciją, skirtą pirmiesiems jo kadencijos metams, D. Trumpas gyrėsi nuveiktais darbais, nuo sujudinusių visą pasaulį iki pajuokavimų, kad Meksikos įlanką dar nevėlu pervadinti ne Amerikos, o D. Trumpo vardu. Kas Jus asmeniškai per tuos metus labiausiai papiktino, nustebino, o ką vertintumėte kaip teigiamus darbus?
– Manau, yra labai didelė grėsmė JAV demokratijai, JAV Konstitucijai. Sunku patikėti, kaip per vienus metus padidėjo prezidento galia. Kai jis ėjo į valdžią ir kalbėjo apie savo teoriją, kad prezidentas turėtų būti visagalis, nemažai politologų manė, kad JAV tam yra atspari ir turi stiprią pilietinę visuomenę, kuri tam priešinsis. Tačiau matome, kad taip nėra.
Mane nustebino, kaip greitai ir kiek daug išsiplėtė prezidento galios. Baisu, kaip yra naudojama politinė kontrolė, pavyzdžiui, Teisingumo departamentas pasitelktas savo politiniams priešininkams gaudyti, juos visaip gąsdinti. Neramu, kai pradedama kritikuoti universitetus, net ir tokius kaip Harvardas, kai imama kovoti su teisininkų firmomis.
Matau, koks bejėgis yra Kongresas, tai irgi kelia nerimą, nors dabar, ypač Grenlandijos atveju, pasipriešinimo D. Trumpui buvo šiek tiek daugiau, net iš kai kurių respublikonų pusės. Vis dėlto Kongresas labai silpnas, ypač užsienio politikoje.
Iš tiesų kelia nerimą tai, kad D. Trumpas naudoja didelę jėgą prieš protestuotojus. Labai neramu dėl ICE galios augimo, tiesiog baisu žiūrėti, kaip elgiamasi su imigrantais ir ką ICE išdarinėja.
Jau prisimiršo jo vadinamoji kova su biurokratija, kai buvo panaikinta visa institucija – JAV tarptautinio vystymosi agentūra (USAID), teikusi pagalbą patiems neturtingiausiems.
Šie pavyzdžiai rodo, kiek daug išaugo prezidento galia, kaip sunku ir ar apskritai bus įmanoma ateityje tai sumažinti. Kiekvieną dieną – vis naujas spektaklis, galėčiau tokius nerimą keliančius pavyzdžius vardyti ir vardyti.
Sunku pasakyti ką nors teigiamo, tačiau jei būčiau prispausta tai padaryti, kaip teigiamą pokytį paminėčiau nebent didėjantį Europos vieningumą ir siekį susirūpinti savo gynyba. Ar D. Trumpo, ar kito būsimo prezidento atveju, JAV pradeda rūpėti kiti dalykai, tad iš tiesų labai svarbu, kad Europa pradėtų pati rūpintis savo gynyba ir tam skirtų reikiamų lėšų.
– Jeigu šiandien būtų JAV prezidento rinkimai, ar D. Trumpas juos laimėtų? Ar visuomenės apklausose keičiasi jo palaikytojų ir kritikų proporcijos?
– Šiais metais bus labai svarbūs rinkimai į Atstovų rūmus. Tai bus ir kaip referendumas dėl D. Trumpo politikos. Aš ir daug kitų politologų tikisi, kad turėtų laimėti demokratai, nes D. Trumpo reitingai mažėja. Kiek teko skaityti, daug nusivylimo juo yra ir tarp jaunimo, daliai jų labai nepatinka jėgos naudojimas JAV miestuose. Šiek tiek sumažėjo jo palaikymas ir tarp ispanakalbių, afroamerikiečių, kurių nemažai jį palaikė ir jų parama rinkimuose buvo svarbi.
Vis dėlto reikia pasakyti, kad 93 proc. respublikonų vis dar palaiko D. Trumpą, tad čia jis tebeturi gana stiprią palaikytojų grupę.
Žinoma, labai svarbu, kas būtų tas kitas lyderis, su kuriuo D. Trumpas varžytųsi. Kas 2028-aisiais galėtų laimėti, kol kas dar sunku įvardyti.
Nors, be abejo, žmonių palaikymas D. Trumpui mažėja. Manau, svarbu ir tai, kad mažėja palaikymas tarp nepriklausomų balsuotojų. Minėjau libertarus, pavyzdžiui, Džordžijos valstijoje jie svarbūs, tačiau, nors jie dažnai balsuoja su respublikonais, dabar jiems labai nepatinka D. Trumpo užsienio politika. Tad įdomu, kaip jie balsuos ateityje.
Matome šiokį tokį pasipriešinimą jam dėl Grenlandijos, kartais ir kitais atvejais, ypač tarp vadinamųjų libertarų, kurie ne visada palaiko prezidentą, pavyzdžiui, Thomas Massie, kuris su juo kartais susišpaguoja Kongrese. Taip pat buvusi labai aktyvi D. Trumpo palaikytoja Marjorie Taylor Greene tapo jo kritike, ji šį sausį net atsistatydino iš Kongreso.
Taigi matome, kad politinė dešinė JAV aižėja, o visuomenės palaikymas D. Trumpui mažėja.
(be temos)
(be temos)
(be temos)