Komisija trečiadienį nutarė visų pirma kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir Vilniaus savivaldybę, kad jos pateiktų atsakymus į parlamentarų klausimus dėl A. Landsbergienės mokyklos statybų.

Už tai balsavo šeši komisijos nariai, priklausantys valdantiesiems. Šeši parlamentarai iš opozicijos siekė, kad būtų kreiptasi į prokuratūrą, kuri įvertintų žiniasklaidos tyrimą dėl mokyklos statybų aplinkybių. 

Prieš balsavimą komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis prašė „vengti asmeniškumų ir aštresnių pasisakymų apie asmenis“.

„Visuomenei yra privalu atsakyti į kai kuriuos klausimus“, – teigė jis. 

Komisijos vadovas siūlė du variantus: kurti laikinąją tyrimo komisiją arba kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl savaitraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos. 

A. Stončaičio teigimu, klausimų kelia faktai dėl „žemės sklypų judėjimo po vieną eurą, dėl staigių investicijų skyrimo, Vilniaus miesto savivaldybės reveransų, kai buvo keičiamos žemės sklypų paskirstys“. 

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad prokurorai geriausiai išsiaiškintų, ar „veiksmai dėl sklypų“ ir „greitų apsisukimų“ buvo teisėti. Jis taip pat siūlė papildomai prašyti savivaldybės paaiškinimų.

Tuo metu konservatorius Jurgis Razma siūlė susipažinti su 2019 metais tuometinių valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva Seime atliktu tyrimu dėl Gabrieliaus Landsbergio atstovavimo pensijų fondams jo šeimos verslui pasirašant su jais sutartis: „Nepulkite kartoti tyrimo.“

Konservatorius Bronislovas Matelis irgi siūlė visų pirma susipažinti ir įvertinti ankstesnio tyrimo išvadas ir tik kilus klausimams kreiptis į institucijas.  

Liberalo Eugenijaus Gentvilo teigimu, komisijai visų pirma reikėtų kreiptis į NŽT ir savivaldybę, o gavus atsakymus iš šių institucijų, būtų galima spręsti dėl tyrimo komisijoje.

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės narės Agnės Širinskienės manymu, tyrimą komisija galėtų pradėti nebent dėl žemės valdymo ir infrastruktūros tvarkymo: „Tyrimas šiais aspektais būtų savalaikis.“

Praėjusią savaitę savaitraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad prieš 11 metų sostinės tarybos patvirtintame detaliajame plane būsimos mokyklos vietoje buvo išskirta 13,4 ha visuomeninės paskirties teritorija, kurioje buvo numatyta statyti sporto aikštyną su stadionu, tačiau 2018 metais savivaldybė nurodė pakoreguoti šios teritorijos detalųjį planą  ir keisti keturių didelių sklypų ribas, žemės naudojimo būdą, užstatymo tankį. Prie vieno naujai suformuotų sklypų nurodyta, kad „teritorijos naudojimo tipas – socialinė struktūra“.

„Tai įvyksta tokiu greičiu, kurio niekas įsivaizduoti negali“, – komisijos posėdyje trečiadienį kalbėjo A. Stončaitis.

2018 metų rugsėjį privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ pranešė, kad jos fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ į naujos A. Landsbergienės mokyklos ir darželio projektą Kalnėnuose investuos 11 mln. eurų.

Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis dabar įtariamas neteisėtai pasisavinęs mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių.