„Pirmiausiai Rusijai reikia baigti karą Ukrainoje, atstatyti pajėgumus. Per tris metus tai niekaip nesigauna. Tai ilgesnis laikotarpis. Bet, pabrėžiu, pasibaigus karui Ukrainoje, o neskaičiuojant nuo šio biuro Lenkijoje pranešimo“, – LRT radijui sakė A. Anušauskas, tarsi suabejodamas Lenkijos nacionalinio saugumo biuro atliktos analizės pagrįstumu.

„Aš manau, kad patys įvairiausi ekspertai turi labai skirtingus matymus ir labai skirtingas prielaidas. Tad man labai sunku pasakyti Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovo prielaidas, kuriomis jis vadovavosi. Aš vadovaujuosi ta prielaida, kad karas turi pasibaigti, pajėgos turi būti atstatomos. Tai esminiai dalykai“, – sakė ministras.

Visgi, A. Anušausko teigimu, reikėtų įvertinti galimybę, kad Rusija ateityje galėtų pasikėsinti į NATO.

„Tai galimas vienas iš scenarijų. Galima išdėlioti kokius tris ar keturis scenarijus. Tai yra vienas iš tokių“, – teigė ministras.

Tai galimas vienas iš scenarijų. Galima išdėlioti kokius tris ar keturis scenarijus. Tai yra vienas iš tokių.

Teigiamai vertina Lietuvos pasiruošimą gintis

Apie tai, kad Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išlikimui kyla vis didesnės rizikos pastaruoju metu kalba ir konservatoriams vadovaujantis Gabrielius Landsbergis. Jis ne kartą užsiminė, kad Lietuva nėra tinkamai pasiruošusi pasitikti egzistencines grėsmes.

Savo ruožtu Lietuvos krašto apsaugai vadovaujantis A. Anušauskas šiuo klausimu kur kas optimistiškesnis.

„Aš manau, kad tie darbai, kurie yra daromi pastaruoju metu, dvigubai padidinus finansavimą ir užsakius reikalingą ginkluotę, pildant atsargas – tai reikalinga mūsų gynybai ir ją stiprina“, – LRT radijui sakė A. Anušauskas.

Be to, jo teigimu, teigiamai reikėtų įvertinti ir faktą, kad šiek tiek daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų yra pasiruošę ginti šalį.

„Tai yra labai didelė dalis. Tiesiogiai į gynybą įtraukiama gerokai mažesnė žmonių dalis. Tad potencialas gynybai yra didelis“, – sakė A. Anušauskas, tikindamas, kad pakanka 10 proc. gyventojų, kurie dalyvauja tiesiogiai gynyboje.

„Pasižiūrėkime į Ukrainą. 10 proc. gyventojų yra tiesiogiai įtraukti į gynybos poreikius, į karybą. 90 procentų nėra įtraukti. Jie dirba savo darbus, gyvena savo gyvenimą, jie remia savo valstybę taip, kaip gali. Tai proporcijos, kurios nesikeičia. Jos ir prieš 100 metų, ir dabar yra tos pačios“, – sakė A. Anušauskas.

Diskusijas dėl šalies gynybos inicijavo G. Landsbergis

Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.

Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.

Visgi, tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.

Diskusijas paskatino ir išsiskyrusios G. Landsbergio bei krašto apsaugos ministro A. Anušausko pozicijos – pastarasis kolegos perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje nėra.

Panašios pozicijos laikėsi ir Prezidentūra – vertindamas G. Landsbergio įspėjimus, šalies vadovas palinkėjo Vyriausybės atstovui „atsisėsti ir nusiraminti“. Taip pat Gitanas Nausėda nurodė, kad politikams nereikėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą ir aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį.