Pasak jo, taip siekiama sukoordinuoti parlamento ir ministerijos pozicijas dėl to, jog po NATO viršūnių susitikimo Madride su Vokietija pasiekti susitarimai dėl būsimos karių brigados būtų įgyvendinami fiziškai dislokuojant dalinį Lietuvoje, o ne laikant jį parengtyje.

„Jau parengiau darbotvarkę – ne šį trečiadienį, o kitą trečiadienį, po krašto apsaugos sistemos biudžeto svarstymo, mes kalbėsimės šituo klausimu. Manau, kad visiems reikia susikoordinuoti ir komunikuoti vieną ir tą patį“, – žurnalistams Seime antradienį sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, Lietuvos interesas yra „kai mes būsime pasirengę – brigada čia“.

„Negalime siųsti skirtingų signalų, kitaip tariant 10 dienų modelis. Formulė gali būti tik laikinas sprendimas iki tol, kol mes būsime pasiruošę ir surišime savo pasiruošimo grafiką su vokiečių pasiruošimo grafiku“, – sakė L. Kasčiūnas.

Praėjusią savaitę Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pareiškė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų.

Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.

Atsiminkime, kad Kyjivą jie bandė paimti per tris dienas, Vilnius yra tik 30 kilometrų nuo sienos. Mes negalime derėtis dėl savo gyvybių, turi visi ir visais lygiais tą patį kartoti: vokiečiai turi būti čia.

Konservatorius, Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis sakė, kad vokiečių buvimo Lietuvoje galima pasiekti tik laikantis vienos pozicijos visuose politiniuose lygmenyse.

„Grėsmė saugumui vyksta dabar. Matome, kas Ukrainoje vyksta kiekvieną dieną, matome, kokia desperacija yra Putiną apėmusi, matome, kas vyksta Baltarusijoje (...), gali būti dalis žmonių mobilizuota, ir kas bus tada? Mes neturime dešimt dienų laukti. Vokiečiai turi būti čia, ir tai turime sakyti visomis politinėmis spalvomis“, – žurnalistams tvirtino parlamentaras.

Pasak jo, vertinant galimas grėsmes, šiuo metu jokių derybų dėl brigados buvimo nebeturėtų vykti, o visų politikų „linija yra ta pati – Lietuvos“.

„Derėtis galima pasiūlyti tiems, kurie guli du metrai po žeme Bučoje. Kito varianto mes neturime. Atsiminkime, kad Kyjivą jie bandė paimti per tris dienas, Vilnius yra tik 30 kilometrų nuo sienos. Mes negalime derėtis dėl savo gyvybių, turi visi ir visais lygiais tą patį kartoti: vokiečiai turi būti čia“, –  sakė Ž. Pavilionis.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, jog brigada bus dislokuota nuolatos. Tai pirmadienį pakartojo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pabrėždamas, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.

Minimas brigados priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.