„Susilaikiau, nes manau, kad įstatymas yra per daug skubotas, viską reikėtų kompleksiškai spręsti. Dėl vadovo priėmimo ir atleidimo, mano nuomone, turėtų būti vienoda tvarka“, – interviu Eltai sakė K. Vilkauskas.

Tuo metu žurnalistų bendruomenei ir daliai politikų svarstant, kad „aušriečių“ inicijuojamomis pataisomis siekiama tobulinti ne atleidimo procedūrą, o tiesiog patraukti dabartinę LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, K.Vilkauskas tikino, jog viešojoje erdvėje kilusius klausimus teks aptarti komitetuose.

„Tikrai negaliu pasakyti, kad siūlomas įstatymas yra nukreiptas prieš dabartinę LRT vadovę“, – sakė socialdemokratas.

„Darysime posėdžius, kad galėtų pasisakyti ir žurnalistai, ir asociacijos. Manau surengsime ir klausymus, kad kuo plačiau būtų išdiskutuoti viešojoje erdvėje kilę klausimai ir kad niekam nekeltų abejonių, kad kažkas rezga sąmokslą“, – tikino jis.

Nors ir kritikuoja koaliciją su „Nemuno aušra“, politikas tikina, kad bent kol kas kitų alternatyvų socialdemokratai neturi. Be to, kaip pabrėžia K. Vilkauskas, partija nesibaimina reputacinio šleifo, kurį gali sukelti skandalingų „aušriečių“ iniciatyvų palaikymas.

„Čia tikrai nėra nei meilės, nei dar kažko. Tiesiog reikia priimti biudžetą, reikia balsų, todėl ir priimami tokie sprendimai“, – interviu Eltai sakė jis.

„Mes esame didžiausia partija. Galbūt daugiau mums reikėtų komunikacijos, daugiau darbų. Reikia daryti tuos darbus ir mažiau klausytis, kaip mūsų pirmininkas sakė, foninio triukšmo“, – kalbėjo Kultūros komiteto vadovas.

– Pone Vilkauskai, panašu, kad šios valdančiosios koalicijos kultūros bendruomenė bent artimiausiu metu geru žodžiu nepaminės. Kai jau atrodo, kad įtampos nuslūgo, įsiplieskė dar vienas konfliktas, kurio epicentre ir vėl – Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Kalbu apie LRT įstatymo pataisas. Jūs ir pats praėjusią savaitę balsavote už šį „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymą įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Kodėl?

– Dėl finansavimo – dar praeitoje Vyriausybėje buvo tų iniciatyvų. Mindaugas Lingė atnešė įstatymo projektą dėl LRT finansavimo mažinimo, buvo ieškoma būdų, kad finansavimas taip drastiškai nekiltų, palyginti su kitomis kultūros įstaigomis.

Pasikeitus valdžiai, procesas tęsėsi toliau. Buvo iniciatyvos iš įvairių pusių, pasisakė įvairios asociacijos, kad, vis dėlto, labai ženkliai kyla LRT biudžetas.

Šioje geopolitinėje situacijoje, kai visi spaudžiasi, yra nelengva. Pavyzdžiui – kultūros sektorius. Finansų ministerija kultūrai žada nubraukti 14,8 mln. eurų. Čia matome, kad LRT biudžetas kasmet ženkliai auga, netrukus pasiektų beveik 100 mln. eurų, jei ne šis įstatymo projektas. Taigi, tikrai situaciją reikėjo tvarkyti.

Ar tai sukėlė atgarsį visuomenėje? Be abejo, kadangi yra stipri opozicija – dešinieji, jie mato situaciją kitaip ir pradeda daugiau eskaluoti šią temą – yra ir politinio atspalvio šiame klausime nemažai. Tačiau kyla ir praktinis klausimas: jeigu siekiame stiprinti gynybą ir ieškome, kur būtų galima sumažinti išlaidas, tai turėtų apimti ir šią įstaigą.

Suprantame, kad LRT turi išlaidų, bet, vis dėlto, Valstybės kontrolės atlikto audito išvados nurodė, kad yra vietų, kur būtina ir finansiškai susitvarkyti. Pavyzdžiui, kas yra irgi finansinė dalis – reklama. Audito išvados rodo, kad LRT už užmokestį skelbiamos informacijos kiekis padidėjo beveik 44 proc.

Girdėjau ir iš muziejininkų, kad būtų didelė parama ir pagalba, jei LRT galėtų nemokamai rodyti anonsuojamus renginius, kurie yra iš esmės valstybiniai renginiai. Tą nurodė ir auditas.

Vėliau audito išvadose taip pat yra ir neskelbtini viešieji pirkimai, ir dėl darbo santykių – čia yra tokie dalykai, kurie iš tikrųjų duoda ženklą, kad reikia finansiškai susitvarkyti. Be abejo, LRT vadovė pasakė, kad tas rekomendacijas stengsis taisyti.

– Tačiau, ką pabrėžia ne tik LRT vadovybė, tačiau ir dalis politikų, visuomenės atstovų ir žurnalistų – kad biudžeto įšaldymas gali apriboti transliuotojo gebėjimą plėsti veiklą ar prisitaikyti prie infliacijos ir augančių kaštų. Be to, būtų sunkiau įgyvendinti Valstybės kontrolės audito rekomendacijas. Ar šis sprendimas nėra dviprasmiškas?

– Jei trūktų lėšų – čia galima atskira eilute pasižiūrėti. Man labiausiai tiko Algirdo Syso siūlomas parengtas projektas, pagal kurį LRT tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų dalys palaipsniui būtų sumažintos iki atitinkamai 0,9 proc. ir 1 proc. Tačiau komitete tam nebuvo pritarta.

Patys konservatoriai, kurie dabartinį projektą kritikuoja, galėjo balsuoti už A. Syso variantą, kuris, tarp kitko, buvo aptartas. Pas Seimo pirmininką vyko pasitarimas, kuriame ir aš pats dalyvavau. Be to, A. Syso projektas buvo aptartas ir su LRT taryba bei visuomeninio transliuotojo vadove.

Taigi, aš tikrai nematau to susidorojimo su LRT, kas dabar skamba viešojoje erdvėje. Čia mes kalbame apie finansus. Juolab, kad sutarta kol kas žodiškai, kad likusios lėšos galėtų atitekti kultūrai.

– Tai palaikytumėte idėją, kad likusios įšaldyto LRT finansavimo lėšos būtų skirtos Kultūros ministerijai?

– Be abejo, nes lėšų kultūrai šiuo metu labai trūksta. Yra prašymai iš Medijų rėmimo fondo, nes finansavimo nepakanka ir kultūros paveldui, kur tikrai nekinta suma. Lietuvos kultūros tarybai irgi trūksta apie 2 mln. eurų. Taip pat Kino fondui.

– Vėlgi, ar tai nėra šiokia tokia manipuliacija? Kalbame apie finansavimo įšaldymą, greta atsiranda ir kitas siūlymas – supaprastinti LRT vadovo atleidimo procedūrą. Dėl šio siūlymo jūs susilaikėte. Kodėl?

– Susilaikiau, nes manau, kad įstatymas yra per daug skubotas, viską reikėtų kompleksiškai spręsti. Dėl vadovo priėmimo ir atleidimo, mano nuomone, turėtų būti vienoda tvarka. Dabar traktuojama, kad vadovo priėmimui reikia ne mažiau nei pusės tarybos narių balsų, o atleidimui ne mažiau kaip 2/3. Turėtų principai būti vienodi.

Be to, mes dar nesulaukėme Seimo Audito komiteto išvadų. Jis būtų parengęs teisines rekomendacijas, būtų išdėliota, kaip teisiškai tuos klausimus spręsti. Kultūros komitetas taip pat neįvertino svarstomo įstatymo projekto. Toks įspūdis, kad tas įstatymas tiesiog iššoko.

Be to, reikia nepamiršti, kad vieni iš įstatymo iniciatorių yra „Nemuno aušros“ partija. Dėl to, galbūt, audringai sureaguota tiek visuomenėje, tiek žurnalistų bendruomenėje. Įspūdis, kad vieną kortą ištraukėme iš bendros kaladės ir išmetėme.

– Tačiau jūsų kolegos socialdemokratai bei koalicijos partneriai siūlymą palaikė. Politiniuose kuluaruose skamba svarstymai, kad daliai valdančiųjų netinka ne dabartinė LRT vadovo atleidimo procedūros tvarka, bet konkretus vadovas. Kalbu apie Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Ar tai tiesa?

– Tikrai negaliu pasakyti, kad siūlomas įstatymas yra nukreiptas prieš dabartinę LRT vadovę. Aš ir pats teikiau pasiūlymą prieš metus, kai buvo LRT įstatymo pataisymai ir tarybos veiklos pataisymai. Teikiau panašų šiam įstatymui projektą – tada jis nesukėlė jokio triukšmo, bet tada pateikė opozicija įstatymo variantą, kad būtų atleidimas pasunkintas – prireiktų 2/3 tarybos balsų, bei įdėjo formuluotę apie viešąjį interesą, kas yra labai plati sąvoka.

Žiūrint į perspektyvą, matyt ir LRT taryba savo siūlymus pateiks. Mes taip pat darysime posėdžius, kuriuose galės pasisakyti ir žurnalistai, ir asociacijos. Manau surengsime ir klausymus, kad kuo plačiau būtų išdiskutuoti viešojoje erdvėje kilę klausimai ir, kad niekam nekiltų abejonių, kad kažkas rezga sąmokslą.

Socialdemokratai yra ta partija, kuri stengiasi dirbti atvirai ir viešai. Aišku, klaidų padarome, bet mūsų principas turi būti kuo didesnis viešumas ir skaidrumas.

– Tai jūs negalvojate, kad siūlomu įstatymu, galbūt, norima suvesti sąskaitas su dabartine LRT vadove?

– Kiekvienas gali įžvelgti. Bendrame fone gali taip atrodyti. Dėl to, kaip ir minėjau, reikia imti visą spektrą – man atrodo per skubotas pateikimas, galbūt todėl kai kuriems tokias asociacijas ir sukelia.

– Keliamas ir kitas klausimas – ar nėra bandoma politizuoti visuomeninį transliuotoją. Ar jūs įžvelgiate tokį R. Žemaitaičio siekį?

– Jis yra politikas, turintis savo rinkėją, elektoratą ir jis sėkmingai stato ant to politiką, augina reitingus. Be abejo, yra žmonių, kurie yra nepatenkinti LRT ir jiems tai patinka, o ponas R. Žemaitaitis daro tai, kas rinkėjams patinka, ypač jo rinkėjams.

– Ar nesibaiminate, kad palaikydami tokias iniciatyvas atveriate „Pandoros skrynią“ – pirmiausiai, sujudusi kultūros bendruomenė, dabar jau ir žurnalistai? Nebijote neigiamo reputacinio šleifo?

– Partiečiai yra apsisprendę dėl koalicijos su „Nemuno aušra“ gana dideliu skaičiumi, nežinau, kaip būtų dabar. Kaip žinote, buvo mūsų tarybos posėdis, tai iš tikrųjų buvo pasisakymų, kad galima pažiūrėti kitokių variantų.

– Variantų be „Nemuno aušros“?

– Taip, buvo ir tokių pasisakymų. Matyt, ta diskusija partijos viduje tęsiasi. Aš irgi turėdamas savo nuomonę viduje diskutuoju, bet jeigu priėmė dauguma sprendimą – tu vykdai partijos poziciją, taip veikia demokratija. Yra įvairių nuomonių, visko ateityje gali būti.

– Tai nesibaiminate neigiamo reputacinio šleifo?

– Ne. Mes esame didžiausia partija. Galbūt daugiau mums reikėtų komunikacijos, daugiau darbų. Reikia daryti tuos darbus ir mažiau klausytis, kaip mūsų pirmininkas sakė, foninio triukšmo.

– Kalbėdami apie valstybės gynybą, politikai kalba apie tai, kokia svarbi yra valstybės minkštoji galia. Ar nemanote, kad socialdemokratai stovi greta tų, kurie ne stato, o griauna tą minkštąją galią?

– Tikrai nesutinku, nes socialdemokratai yra rimta partija, kuri visą laiką žiūrėjo į procesus valstybiškai. Bet susidarius tokiai situacijai, kai koalicijos partneriai tokie… Čia tikrai nėra nei meilės, nei dar kažko. Tiesiog reikia priimti biudžetą, reikia balsų, todėl ir priimami tokie sprendimai.

– Tai koalicija su „Nemuno aušra“, juokaujant, iš išskaičiavimo?

– Dėl priimamų ne tik biudžeto, bet ir kitų įstatymo projektų, kuriuos reikėtų priimti, kuriems reikalinga didesnė balsų dauguma. Tai čia toks pragmatinis susitarimas.

– Vilija Blinkevičiūtė yra sakiusi, kad yra būdų kaip suvaldyti R. Žemaitaitį. Jums žinomi tie būdai?

– Tikrai nežinau. Jis yra pats pasakęs, kad jis toks yra, toks gimė ir toks bus.

– Kartais susidaro įspūdis, kad R. Žemaitaitis daro ką nori, o socialdemokratai situaciją stebi iš šalies. Netgi jūsų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ragino nereaguoti į „aušriečių“ lyderio išsišokimus. Tačiau, ar situacijos stebėjimas iš šono nėra prisidėjimas prie jos?

– Esame aiškiai pasakę: ten, kur girdima „Nemuno aušros“ pozicija, socialdemokratai už tai atsakomybės neprisiims. Jei koalicijos partneriai turi savo nuomonę, kuri mums nepriimtina, mes tai atvirai įvardijame ir pabrėžiame, kad tai nėra mūsų pozicija.

Kalbant apie kai kuriuos pasisakymus, pavyzdžiui, susijusius su Arūnu Gelūnu, mūsų vadovybė aiškiai nurodė, kad tokie pasisakymai nėra priimtini ir mes nuo jų atsiribojame.

– Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė prieš kelias savaites paklausta, ar mano, kad „Nemuno aušra“ ir jos vadovas yra didžiausia problema valstybei, iš pradžių teigė norinti išlikti neutrali. Vėliau pripažino, kad yra problemų. Jūsų nuomone, ar ši partija kelia grėsmę valstybei?

– Galima įvairiai interpretuoti. Galima pasakyti, kad grėsmė yra kitaip manantys piliečiai.

– O kaip jūs manote?

– Kaip ir minėjau, šiuo atžvilgiu turiu nuomonę, bet utriruotai kalbant, kad tai grėsmė nacionaliniam saugumui – tai aš tikrai to nematau, nes to neindikuoja tarnybos. O jos tam ir yra, kad indikuotų.

– Grįžkim prie Kultūros asamblėjos reikalų. Atrodo, įtampa bent kol kas nuslūgo, protestų bendruomenė kol kas neorganizuos, bet veiklos nėra nutraukiamos. Gruodis skelbiamas švietimo mėnesiu. Nors ir savąjį reikalavimą, panašu, kad pasiekė. Turiu galvoje – atitraukti „aušriečius“ nuo Kultūros ministerijos. Ar jums aišku, kodėl kultūros atstovai tęsia veiklas?

– Esu pasakęs tą anksčiau, kalbėjęs asmeniškai ir su Kultūros asamblėjos lyderiais, aš sakiau jiems – netapkite politiniu judėjimu. Pilietinis judėjimas – viskas tvarkoje, bet politiniu netapkite. Per mitingą aš girdėjau ir politinių pareiškimų.

– Pavyzdžiui – kokių?

– Raginimų eiti į savivaldos rinkimus. Nieko čia nėra blogo, kad aktyviname piliečius, nes mūsų pilietinės galios indeksas yra pakritęs. Tačiau, ką aš turėjau galvoje, kad netapti politiniu judėjimu, kad vėliau nebūtų taip, kad priekyje plevėsuos politinės vėliavos – taip dažnai būna, kad perimama politinė iniciatyva. Tada būtų gaila to paties pilietinio judėjimo.

– Patys Kultūros asamblėjos lyderiai sako planų kurti partiją neturi.

– Politinių požymių yra. Atsiranda skyriai, raginimai eiti į savivaldos rinkimus – čia daugiau politinio lauko veikimas.

– Tai jūs manote, kad tai tampa politiniu judėjimu?

– Dabar aš apibūdinu taip: tai pilietinis judėjimas, kas yra labai gerai, bet jau su politiniais akcentais. Niekas nesako, kad nereikia politikoje atsinaujinimo, kitokio požiūrio. Gal išties politikoje darosi sudėtinga rasti naujų žmonių, kurie eitų į politiką. Tačiau, jei bandoma tapti politiniu judėjimų, reikėtų tą apsibrėžti.

– Kol kas Kultūros asamblėjos lyderiai ragina prisijungti prie jau egzistuojančių partijų. Priimtumėte į savo gretas?

– Be abejo. Mūsų pirmininkas M. Sinkevičius yra pasakęs – prašom, kviečiam, su mielu noru. Bet kuris norintis gali užpildyti (prašymą – ELTA) elektroniniu būdu ir ateiti į skyrius. Nebent būtų kažko prisidirbę, tada galėtų nepriimti.

– Kultūrininkai užsiminė apie regionuose kultūros darbuotojų patiriamą spaudimą, esą darbdaviai ar valdžios atstovai jiems nurodo nevykti į kultūros mitingus, smerkia už jų išreikštą pilietinę poziciją. Pats keliaujate į regionus, ar jums situacija apie tą spaudimą yra žinoma?

– Tikrai negirdėjau. Mačiau tik viešojoje erdvėje, kad buvo ne draudimas, o rekomendacija, kad darbo metu būkite geri, nevykdykite tos veiklos, nes jūs dirbate dabar. O po darbo galite tuo užsiimti. Čia logiška.

Situacija yra tokia, kad tai labai priklauso nuo savivaldybės požiūrio – tiek į kultūrą, tiek į darbuotojus. Aš džiaugiuosi tais merais, kurie dalinasi savo įtaka, skiria daugiau dėmesio bendruomenei ir kultūrai.

Tačiau neatmetu, kad kai kur yra kitaip. Pavyzdžiui, mažesniuose regionuose – galbūt bijoma, jei nebūsi lojalus, gali būti išmestas iš darbo. Galbūt tokių atvejų yra, bet juos reikėtų įsivardinti paties žmonėms ir nebijoti pradėti kalbėti, veikti aktyviau. Tačiau aš nežinau, apie kokius konkrečiai atvejus Kultūros asamblėja kalba.

– Jie minėjo Panevėžio rajoną, pavyzdžiui.

– Man čia į politinį judėjimą ir panašu, nes imama kairiųjų pusė, nes Panevėžio rajonas yra valdomas socialdemokratų. Ten kalbama apie kultūros centrų reformą, tačiau būtent Panevėžio rajonas skiria daug lėšų kultūrai – jie vieni labiausiai remiančių kultūrą.

Galbūt nebuvo išsiaiškinta. Manau reikėtų didesnių diskusijų. Tačiau, kaip ir sakiau, šiek tiek to politikavimo ir būna, nes pasirenkamas Panevėžio rajonas, kadangi ten socialdemokratai. Turbūt reikėtų kalbėti apie bendrąsias tendencijas.

Reikėtų kalbėti, ką mes patys galime nuveikti. Labai gerai, kad buriasi asamblėjos. Jie galėtų pradėti pajudinti tuos reikalus regionuose.

– Kaip manote, ar pavyks socialdemokratams atkurti kultūros bendruomenės pasitikėjimą?

– Dirbsime. Žalos galbūt daugiau pasidarėme per tą laiką, kol delsėme paskirti ministrę. Manau, reikės įdėti pastangų, skirti daugiau dėmesio. Nemanau, kad pasitikėjimas visiškai prarastas, tačiau reikia jį sustiprinti, todėl reikia bendrauti, bendradarbiauti, siekti didesnio finansinio dėmesio.