Seimas ketvirtadienį patvirtino laikinosios komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą posėdžių nelankančiai "Drąsos kelio" partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei.

Už tokią išvadą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 22 parlamentarai. Už tokią išvadą balsavo socialdemokratai, konservatoriai, liberalai, didesnė dalis Darbo partijos frakcijos atstovų susilaikė, "Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovai buvo prieš, didesnė dalis "tvarkiečių" atstovų balsuojant nedalyvavo.

Išvadas pristatęs Seimo komisijos dėl apkaltos pirmininkas socialdemokratas Vytautas Saulis pažymėjo, kad "surinkti ir įvertinti įrodymai bei faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narų grupės teikime nurodyto kaltinimo Seimo narei N.Venckienei, be pateisinamos priežasties nedalyvavus 2013 metų balandžio-lapkričio mėnesiais 64 Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose, tuo  galimai sulaužius Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai  pažeidus Konstituciją, pagrįstumą".

"Komisija daro išvadą, kad teikime pradėti apkaltos procesą pateikti kaltinimai yra rimti ir pagrįsti, todėl yra pagrindas pradėti Seimo narės N.Venckienės apkaltos procesą Seime", - sakė V.Saulis.

Komisijos pirmininkas taip pat teigė, kad parlamentarei buvo sudarytos sąlygos pateikti komisijai savo poziciją, bet ji tuo nepasinaudojo.

"Komisija kvietė N.Venckienę, įvairiais žinomais adresais išsiunčiant laiškus, partijai, frakcijai Seime, pagal N.Venckienės paskutinę buvomo vietą, buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, manome, kad pasinaudojome visomis komunikacijos priemonėmis, kuriomis ji galėjo pasinaudoti", - V.Saulis atsakė į klausimą, kaip komisija galėjo pateikti išvadą neišklausiusi pačios parlamentarės.

Iš "Drąsos kelio" partijos ir frakcijos komisijos pirmininkas sakė sulaukęs atsakymo, kad N.Venckienės buvimo vieta jiems nežinoma.

"Mes suteikėme visas sąlygas, mes kvietėme arba ją pačią, arba advokatą, arba kitus įgaliotus asmenis atstovauti jai komisijoje. (...) Pasinaudojome visomis komunikacijos priemonėmis, bandydami susisiekti su N.Venckiene, ir ji turėjo galimybę pateikti atsakymus pati arba per advokatą", - sakė socialdemokratas.

Jei pritariama, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Nutarimą dėl kreipimosi į KT Seimas priėmė 70 Seimo narių balsavus už, 15 - prieš, 20 - susilaikius.

Bylos pagal Seimo paklausimus, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, KT nagrinėjamos skubos tvarka. Apkaltos procesas Seime tęsiamas gavus Konstitucinio Teismo išvadą. Sprendimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo gali būti priimtas ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsais slaptu balsavimu.

Už apkaltą N.Venckienei pasisakę parlamentarai argumentavo, kad ji neatlieka savo kaip Seimo narės pareigų, oponentai tvirtino, jog N.Venckienės darbdavys - mandatą suteikę rinkėjai, todėl Seimas neturįs teisės jos atleisti.

"Svarstome labai paprastą darbo drausmės klausimą - žmogus nenori lankytis darbe ir nedirba. Tai bet kokioj įstaigoj ar organizacijoj sprendimas būtų labai paprastas ir aiškus - atleistas iš darbo tą pačią dieną, kai paaiškėja, kad nesilanko darbe", - sakė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius ir pridūrė, kad priverčiamą darbą draudžia Konstitucija.

"Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovas Vytautas Matulevičius į tai atsakė replikuodamas, jog Seimas nėra N.Venckienės darbdavys: "Ne jūs N.Venckienės darbdaviai, darbdavys N.Venckienės yra tauta, ir ne jūsų valia ją atleisti. N.Venckienę tauta rinko, puikiai žinodama, kokia ateitis jos gali laukti."

"Sako, darbdavys atleistų. Ar gali "Rimi" arba "Norfos" vadovybė atleisti "Maximos" darbuotoją? Ne. Nepriiminėjot jūs jos, ne jums ją atleidinėti. N.Venckienė neturi sutarties su Seimu ir su jumis. Jeigu neturi darbo sutarties, kaip galite kalbėti apie save kaip apie darbdavį?" - sakė prieš apkaltą kalbėjęs Darbo partijos atstovas Viktoras Uspaskichas.

Jis taip pat sakė, kad tuo atveju, jei N.Venckienės pasitraukimas yra protestas prieš teisėsaugą, ji turinti teisę taip protestuoti.

"Ar turi teisę žmogus protestuoti prieš sprendimus, kurie jam atrodo neteisingi priimami jo atžvilgiu? Aš galvoju, kad demokratinėje valstybėje tokią teisę turi", - sakė V.Uspaskichas, kuris bėgdamas nuo Darbo partijos "juodosios buhalterijos" bylą tiriančios teisėsaugos pats kurį laiką buvo pasitraukęs į Maskvą ir paprašęs Rusijos prieglobsčio.

"Nemanau, kad posėdžių nelankymas yra politika. Tai (posėdžių lankymas - BNS) yra pareiga išrinkto Seimo nario. Jeigu vadovavo frakcijai, atėjo į Seimą, turėjo atlikti savo funkcijas. Ji buvo kvalifikuota teisėja ir puikiai galėjo apsiginti teisme, tuo įrodydama, kokia ji šaunuolė, ir aš paspausčiau jai ranką, o dabar kviečiu nejuokinti Lietuvos, nekrėsti kvailysčių ir priimti nutarimą. Žmogus nesilanko darbe aštuonis mėnesius, kokia čia politika?" - kalbėjo konservatorė Vida Marija Čigriejienė.

Liberalas Eugenijus Gentvilas pažymėjo, jog Seimas nesprendžia dėl įtarimų N.Venckienei pagrįstumo, o vertina politinę atsakomybę.

"Seimas turi spręsti dėl politinės atsakomybės. Suvokiame, kas yra priesaika ir kaip galima vertinti tos priesaikos laikymąsi N.Venckienės atveju. Mano įsitikinimu, galima vertinti tik kaip nesilaikymą", - sakė E.Gentvilas.

Apkaltą N.Venckienei inicijavo opozicinis Liberalų sąjūdis, argumentuodamas, kad ji praleido daugiau kaip 50 plenarinių posėdžių, kuriuose buvo numatytas balsavimas, taip pat nedalyvavo Seimo struktūrinių padalinių posėdžiuose.

Pasak apkaltos iniciatorių, neatlikdama savo kaip Seimo narės pareigų N.Venckienė "šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą Seimo nario priesaiką".

N.Venckienė Seime nebesirodo nuo balandžio, kai parlamentas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Policija yra paskelbusi politikės paiešką, teisinės pagalbos prašymai išsiųsti į JAV.

Šiaulių apygardos prokuratūra siekia N.Venckienę apklausti. Prokurorai pernai spalį jai pateikė įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Įtariama, kad N.Venckienė prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.