Tai parodė Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, manančiųjų, kad užsienio politika ir diplomatija gali reikšmingai prisidėti prie šalies ir jos gyventojų saugumo užtikrinimo, skaičius siekia 73 proc., o Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės vykdomai užsienio politikai pritaria daugiau nei pusė (51 proc.) visų apklaustųjų.

Parama Lietuvos užsienio politikai pastebimai didesnė tarp aukštesnio išsilavinimo, jaunesnio amžiaus, tarptautine politika besidominčių asmenų, o jai labiau priešiški rusų ir lenkų tautybės respondentai, mažesnių miestelių gyventojai bei apklaustieji, sutinkantys su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad pastarajai nuomonei atstovauja beveik kas trečias (30 proc.) Lietuvos gyventojas.

Beveik trys iš keturių Lietuvos gyventojų (73 proc.) mano, kad užsienyje gyvenantys lietuviai prisideda prie geresnio Lietuvos žinomumo ir patrauklumo užsienyje, padeda į Lietuvą pritraukti investicijų, įgyvendina įvairius projektus Lietuvos klestėjimui, skiria lėšų labdaros ir paramos iniciatyvoms, remia Lietuvoje likusius giminaičius ir artimuosius, kuria ar palaiko lietuvybės židinius užsienyje.

Daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) apklausos dalyvių išsakė nuomonę, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę Vilniui ir Lietuvai.

Tarp šalių, su kuriomis, gyventojų nuomone, Lietuva turėtų aktyviausiai bendradarbiauti, pirmauja Lietuvos kaimynės Lenkija (62 proc.), Latvija (58 proc.) ir Estija (52 proc.). Kaip nedraugiškiausią ir didžiausią grėsmę Lietuvai keliančią šalį absoliuti dauguma apklaustųjų išskyrė Rusiją (65 proc.). Antroji šiame sąraše rikiuojasi dar viena mūsų kaimynė - Baltarusija (18 proc.). Pastebėtina, kad per praėjusius metus manančiųjų, kad Lietuvai reiktų aktyviai bendradarbiauti su Rusija, sumažėjo nuo 42 iki 32 procentų, o Baltarusijos atžvilgiu tokių vertinimų procentas krito nuo 44 iki 35.

Didžioji dauguma apklaustųjų - 88 proc. - apie Lietuvos užsienio politiką sužino iš televizijos. Antroje vietoje - internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 44 proc. gyventojų. Radiją įvardino 38 proc. respondentų. Panašūs rezultatai buvo gauti ir prieš metus atliktoje apklausoje. Per šį laikotarpį pastebimai (nuo 12 iki 17 proc.) išaugo socialinių tinklų svarba, kurie yra ypač populiarūs informacijos šaltiniai tarp jaunimo.

Per pastaruosius metus dar labiau sumažėjo Rusijos televizijos kanalų populiarumas. Populiariausias iš jų „Pirmasis Baltijos kanalas“ surenka 16 proc. auditoriją, kai dar 2015 m. ji siekė 32 proc. Tai yra maždaug trečdaliu mažiau nei per 2016 m. pabaigoje vykdytą apklausą.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojų domėjimasis tarptautiniais įvykiais šiuo metu yra šiek tiek sumažėjęs. 34 proc. respondentų nurodė, kad domisi arba labai domisi užsienio politika, kai 2016 m. tokių buvo 42 proc. Daugiau nei pusė (55 proc.) besidominčių užsienio politika asmenų mano, kad Lietuvos interesų įgyvendinimas yra užtikrinamas diplomatinėmis priemonėmis. Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos diplomatinių atstovybių teikiamų paslaugų kokybę gerai arba labai gerai įvertino 57 proc. jomis besinaudojusių gyventojų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą ministerija atlieka kasmet gruodžio mėnesį.