„Daugiausia liečia ūkio subjektų santykius su teroristine valstybe. Čia galimi tam tikti teisiniai veiksmai, apribojimai“, – kalbėjo Seimo narys (LS) R. Lopata.
R. Lopata siūlo priimti specialų įstatymą, kuris uždraustų visus verslo ryšius su šalimi, kurią Lietuva pripažino teroristine. Tai reiškia, kad verslą vystyti tiek rusiško kapitalo įmonėms Lietuvoje, tiek Lietuvos Rusijoje būtų uždrausta.
„Baudžiamajame kodekse nėra jokios atsakomybės už santykius su teroristine organizacija, nekalbant apie teroristinę valstybę“, – tęsė R. Lopata.
Ekspertai sako, kad palaikomi tam tikri verslo ryšiai net ir su teroristinėmis valstybėmis nėra naujiena.
„Per paskutinį dešimtmetį su teroristinėmis valstybėmis buvo tam tikrų įmonių, kurios turėjo ir kapitalo, ir darbuotojų. Dirbdavo pastoviomis sąlygomis arba laikinais kontraktais“, – teigė „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Siūloma, kad tie, kas ryšių su Rusija vis dar turi, juos nutraukti privalėtų per tris mėnesius.
„Klausimas, ar visose ūkio srityse, ar tik strateginėse ūkio srityse“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nors Lietuvos ir Rusijos verslo ryšiai ženkliai sumažėjo, tačiau šiuo metu Lietuvoje vis dar veikia per 300 rusiško kapitalo ir per 350 baltarusiško kapitalo įmonių. Didžioji dalis užsiima prekyba ir pervežimais. LRT skelbia, kad 22 stambiausios rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonės Lietuvoje uždirbo daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Visas LNK turinys – vaizdo įraše:
„Mes kalbame apie tas įmones, kurios guli ant paviršiaus. Kur yra fiksuotas rusiškas kapitalas pačioje pradinėje grandinėje. Bet grandinė gali būti labai ilga“, – sakė J. Rojaka.
Duomenų platformos „Okredo“ ir Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 2 tūkst. įmonių, kurių akcininkai – Rusijos piliečiai arba įmonės. Nors teigiama, kad Lietuva Rusijos verslui nepatraukli, bet vien per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos bankas suskaičiavo daugiau nei 280 mln. Rusijos tiesioginių investicijų šalyje. Daugiausia investuojama į nekilnojamąjį turtą, apdirbamąją gamybą, mažmeninę prekybą bei transportą. Anot ekspertų, į kieno kišenes iš tiesų nugula pelnas, ne visada galima atsekti.
„Reikalavimai pažinti savo klientą, partnerį vis griežtėja, bet sąlygų suprasti, su kuo tu dirbi, deja, kol kas nėra“, – teigė J. Rojaka.
Verslas abejoja, ar įstatymas, draudžiantis turėti ryšių su teroristine valstybe, šiuo atveju Rusija, būtinas. Didžioji dalis, esą, ir taip jau tai daro savanoriškai.
„Viena vertus, būtų toks aiškumas, kita vertus, kyla daugybė klausimų, ką tai reikštų praktikoje. Nepaisant to, kad verslas realiai daugeliu atveju yra atsijungęs nuo Rusijos ir Baltarusijos rinkų, tačiau vis tiek kokie nors ryšiai yra išlikę“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Visiškai nutraukus ryšius su Rusija labiausiai nukentėtų statybų, pervežimų ir medienos verslas. Be to, didelė tikimybė, kad Lietuvai vis tiek teks pirkti tam tikras rusiškas žaliavas, tik jau ne iš pačios Rusijos, o iš Europos šalių, kurios su Rusija palaiko prekybinius ryšius.
