Ministrė teigė Vyriausybė matanti daug atsakingų ir ambicingų žmonių, o darbas, pasak jos, čia vyko puikiai.

„Tai yra unikali galimybė Lietuvai ir nerasime panašaus pavyzdžio, kur profesionalų Vyriausybė veiktų taip puikiai ir suderintai“, – žurnalistams sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Ji yra viena iš trijų ministrų, apie kurių keitimą pirmadienį paskelbė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Ministrė teigė nesitikėjusi išgirsti naujienų apie jos pakeitimą pirmadienio rytą, bet apskritai tvirtino, jog tai pernelyg nenustebinęs sprendimas.

„Kiek mūsų padaryta per tuos metus, tikrai negėda. Per tuos metus įvyko daug gražių pokyčių“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.

Vis dėlto ji tvirtino, kad pokyčius vykdyti nebuvo lengva.

„Kai yra einama per personalijas, myliu nemyliu, labai daug asmeniškumų, ypač santykyje su Seimu, tada pasidaro labai sunku dirbti ir tikrai neįmanoma įgyvendinti visų pokyčių ir idėjų, kurios yra sumanytos“, – sakė kultūros ministrė.

„Čia tiesiog buvo laiko klausimas. Buvo labai sudėtinga dirbti, kartais ir partizaninėmis sąlygomis ruošėme teisės aktus ir pertvarkas“, – pridūrė ji.

Naujam kultūros ministrui L. Ruokytė-Jonsson linkėjo „didelio ryžto, nepasiduoti, (...) ir daryti viską dėl kultūros, dėl valstybės gerovės, nepasiduoti provokacijoms ir turėti didesnį palaikymą iš Seimo“, nei turėjo ji pati.

Premjeras pirmadienį paskelbė keičiantis švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos ministrus, kad duotų naują postūmį šiose srityse vykdomoms reformoms.

Priekaištai dėl buldozerinių reformų ir nesikalbėjimo

Premjerui Sauliui Skverneliui paskelbus apie norą pakeisti kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, kultūros bendruomenės atstovai teigia matantys pagrindo ministrės atleidimui.

„Pagrindą turbūt matau dėl to, kad sprendimai, ypač politiniai, dėl įstatymų pataisų, dėl juridinės pertvarkos tam tikrų kultūros sričių, kur esame išsakę pastebėjimų, buvo mažokai derinami. Norime kalbėtis ir kad tik po to būtų daromi sprendimai“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza.

Anot jo, kultūros žmonėms nerimą kelia, kad ministerija per mažai kreipia dėmesio į jų nuomonę, kažkodėl laiko juos ne draugais, o ne pagalbininkais.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis BNS sakė, kad pagrindinis pastebimas pokytis, įvykęs per dvejus metus kultūros srityje, – kultūros žmonių nuomonės nepaisymas ir siūlymų negirdėjimas.

„Tiek dėl įstatymų keitimo, tiek kitais atvejais visai nebūdavo diskutuojama su lauku, kuriam keičiamas įstatymas. Dėl atlyginimų kėlimo visus metus buvo kalbama specialistų lygmeniu. Gal dėl to ir turime aštrią problemą. Politikai tvirtina, kad kultūra yra prioritetas, tačiau tu nejauti to prioritetinio požiūrio į kultūrą. Kultūros laukas suvokia valstybės situaciją, mums lemia ne tik pinigai, bet lemia požiūris, santykis, susikalbėjimas, kai tu jautiesi vertinamas“, – tvirtino R. Matulis.

Anot jo, ne kartą kartojosi keista situacija, kai kultūrininkai apie pokyčius, susijusius tiesiogiai su jais, sužinodavo iš nuogirdų. Be to, nebūdavo laikomasi priimtų susitarimų.

„Labai keista, kai pagrindiniai kultūros laukai, pagrindinių bendruomenių vadovai sako, kad mes girdime, kad jūs rengiate vienokį ar kitokį dokumentą, mes norėtume siūlyti. Tada išmetama į visuomenę prieš tai neaptarus su bendruomenėmis“, – pasakojo R. Matulis.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos vadovės, Nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės teigimu, kultūros ministrės pradėtiems pokyčiams gal ir būtų galima pritarti, tačiau jie daryti stumiant buldozeriu, o ne bendradarbiaujant.

„Mano įsitikinimu, daugelis dalykų galėjo įvykti, bet jie vyko per dideliu srautu, buvo per didelis krūvis ir spaudimas. Pas mus, kaip ir švietimiečiai sako: tiek tų reformų, tiek tų naujų reikalavimų, tiek visokių pasikeitimų, kad mes net funkciškai kaip įstaigos iš esmės nebespėjame aptarnauti dokumentacijos pasikeitimų, įstatymų pasikeitimų, mokesčių. Reikia viską kas pusmetį keisti, perrašinėti. Pavirtome biurokratinį aparatą aptarnaujančiais satelitais, o ne turinio kūrėjais. Turinio, kurį turėtume pateikti visuomenei“, – BNS sakė R. Prusevičienė.

Anot jos, priimant sprendimą dėl L. Ruokytės-Jonsson atstatydinimo, greičiausiai suveikė švietimo lauko kontekstas.

„Didelis spaudimas iš visuomenės. Manau, kad visuomenė solidarizuojasi prieš nederintus sprendimus ir vadinamąsias buldozerines reformas. Jeigu mes labai tikėjomės, kad stovėsime visi kartu ir diskutuodami, kad ir daugiau laiko būtume užtrukę, bet pasiekę tikrai labai konstruktyvių reformų ir pokyčių. Deja, taip neįvyko. Kažkaip atsistojome su vadovybe į skirtingas barikadų puses, ir dabar tokia išdava“, – teigė Nacionalinės filharmonijos direktorė.

Ir ji, ir R. Balza, ir R. Matulis teigė su naująja Kultūros ministerijos vadovybe siejantis glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo viltis.

„Tikimės, kad taps prioritetu bendrauti su kultūros lauku ir siekti pozityvaus judėjimo į priekį. Mes visi esame už pozityvias reformas ir gerinimą tos situacijos, kuri yra dabar“, – pirmadienį BNS sakė R. Balza.

„Labai tikėčiausi, kad naujas ministras draugus laikytų draugais, o oponentus paverstų irgi draugais“, – teigė R. Prusevičienė.