Politikai taip pat prašys LRT tarybos, kad ši įvertintų transliuotojo generalinės direktorės pasisakymus viešojo intereso požiūriu.

Tokį protokolinį sprendimą Audito komitetas trečiadienį priėmė penkiems jo nariams balsavus už, dviem – prieš ir vienam susilaikius.

Pasak komiteto pirmininko valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos nario Artūro Skardžiaus, auditoriai konstatavo, kad LRT nustatyti neatitikimai yra esminio ir sisteminio pobūdžio, tuo metu vadovė LRT publikuotame straipsnyje juos vertino kaip neesminius.

„Tokie LRT administracijos vadovės komentarai buvo sistemingai kartojami, akcentuojant Valstybės kontrolės išvadų mažareikšmiškumą, tokiu būdu galimai formuojant klaidingą audito rezultatų vertinimą“, – tvirtino A. Skardžius.

Dėl to jo vadovaujamas komitetas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) ir Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) prašys įvertinti, ar tokia komunikacija visuomeninio transliuotojo kanalais atitinka nepriklausomos žiniasklaidos standartus, neprieštarauja profesionalios žurnalistikos principams.

Be to, komitetas prašys LRT tarybos vertinti, ar naudodama jai pavaldaus transliuotojo eterį pareikšti savo pozicijai M. Garbačiauskaitė-Budrienė nepažeidė viešųjų lėšų naudojimo skaidrumo, racionalumo, etikos, nepriklausomumo principų.

Šią sprendimo dalį komiteto narys, mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas siūlė papildyti prašymu LRT tarybai vertinti, ar vadovės vieši pasisakymai, „kuriais menkinamos audito išvados“, turi viešojo intereso pažeidimo požymių.

„Atsižvelgiant į tai, komitetas mano, kad šie aspektai turi būti papildomai įvertinti LRT taryboje, tiek kompetentingose priežiūros institucijose, į kurias mes kreipsimės, jeigu priimsime savo sprendimą“, – teigė A. Zuokas.

Vertinimo iš LRT tarybos, ŽEIT ir VIEK komitetas tikisi sulaukti iki kitų metų sausio 2-osios.

Komiteto narys opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma nepritarė šiems kolegų siūlymams, teigdamas, kad sprendimas politizuotas ir galimai pažeidžiantis visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

„Tam tikras politinis puolimas ir visiškai, manau, nepagrįstas“, – teigė politikas.

Jo manymu, LRT vadovė turi teisę turėti skirtingą nuomonę dėl audito rezultatų negu Seimo nariai ir ją išsakyti.

„Beje, kad pažeidimai yra sisteminai ir esminiai, pačioje audito išvadoje aš lyg ir neradau tokio sakinio. Jis buvo tik Valstybės kontrolės pranešime berods. Tai čia jau yra netikslumas komiteto siūlomame tekste“, – sakė J. Razma.

Jis nurodė ypač nepritariantis A. Zuoko pataisai, kurioje matantis „vieningą liniją tiesti kelią į generalinės direktorės atleidimo svarstymą“.

„Jeigu komitetas jau protokoliniame nutarime fiksuotų viešo intereso pažeidimą, tai tarybai labai gerai, net nereikia laukti įstatymo pataisų, kurias inicijavo (Remigijus – BNS) Žemaitaitis, o štai pasiremia, yra fiksuotas atseit Audito komiteto viešo intereso pažeidimas ir štai tuo pagrindu skelbiame direktorės atleidimo balsavimą“, – kalbėjo J. Razma.

Kaip rašė BNS, LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas antradienį Žinių radijui teigė, kad nepasitikėjimo M. Garbačiauskaite-Budriene klausimas taryboje galėtų būti keliamas kitąmet.

Pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė Audito komiteto svarstyme trečiadienį nedalyvavo, nes yra išvykusi į komandiruotę. Transliuotojui posėdyje atstovavo skyrių vadovai.

Generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas pažymėjo, kad, jo požiūriu, auditą transliuotojas nušvietė tinkamai, pateikdamas tiek Valstybės kontrolės, tiek LRT poziciją.

Jis būtų grindžiamas transliuotojo komitetų vertinimu, šiems išnagrinėjus Valstybės kontrolės audito išvadas.

Be to, Audito komitetas linkęs pavesti Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) prižiūrėti LRT programų pirkimus, vykdomus pagal Vyriausybės nutarimą. Kontrolieriai nustatė šių pirkimų priežiūros ir metodinės pagalbos stygių.

VPT vadovas Darius Vedrickas teigė, kad tam tarnyba turėtų įdarbinti šešis specialistus, o lėšų poreikis siekia 300 tūkst. eurų.

BNS rašė, kad LRT auditą, kurio rezultatai pristatyti lapkričio pradžioje, atlikusi Valstybės kontrolė nustatė dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas, turinio prieinamumo ir pirkimų spragas.

Taip pat šiuo metu politikai svarsto „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ frakcijų parengtą įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas lengvesniam visuomeninio transliuotojo LRT direktoriaus atleidimui.

Dėl to LRT darbuotojai šią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes. Savo ruožtu, žurnalistų bendruomenė žada organizuoti pilietines akcijas, viena jų – laiškų Seimo nariams rašymas.