Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) analizė atskleidžia, kad įtariamieji, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė surinktą informaciją užsakovui. Skelbiama, kad nė vienas iš sulaikytųjų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, o jų perduota informacija apie Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta.

Visgi, pažymima, kad tokie duomenys padėjo Baltarusijos režimo atstovams vykdyti priešišką veiklą prieš Lietuvą. Labai tikėtina, nurodo žvalgybos tarnybos, kad įtariamųjų rinkta informacija reikalinga ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms – ruošiant potencialios karinės agresijos prieš kaimynines valstybes planus.

Verbuoja pasitraukusius baltarusius, sieną kertančius Lietuvos piliečius

VSD ir AOTD vertinimu, Baltarusijos žvalgyba esmingai plečia veiklą užsienyje ir stiprina kontržvalgybinį režimą šalies viduje. Priešiškai veiklai Vilniaus atžvilgiu mėginama pasitelkti ir Lietuvoje gyvenančių baltarusių diasporą.

Fiksuojama tendencija, kai specialiosios tarnybos siekia megzti ir atnaujinti kontaktus su diasporos atstovais, kurie anksčiau yra dirbę įvairiose Baltarusijos institucijose, vidaus sistemoje. Pastebima, kad kontaktuoti ir verbuoti bandoma šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis.

„Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti“, – teigiama ataskaitoje.

Baltarusijos žvalgyba intensyviai naudojasi ir iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje. Patikrų tikslas – užkardyti neva iš Lietuvos kylančias grėsmes. Visgi, tarnybos apklausomis naudojasi informacijai apie Lietuvą rinkti. Taip pat siekiama nustatyti, ar tikrinami asmenys turi galimybių šnipinėti ir vykdyti Baltarusijos tarnybų užduotis – tikrinami asmenų mobilieji įrenginiai, kompiuteriai, ieškoma kontaktų, socialinių tinklų paskyrų, fotografijų, aiškinamasi politinės pažiūros, darbovietės, ryšiai su Lietuvos pareigūnais.

Grėsmių ataskaitoje nurodoma, kad nustačius asmenis, kurie galėtų bendradarbiauti su Baltarusijos tarnybomis, ieškoma būdų juos verbuoti. Šiems nesutikus bendradarbiauti, jų atžvilgiu gali būti naudojamas psichologinis smurtas, šantažas, pasinaudojant ar inscenizuojant eismo įvykius ar kitus pažeidimus.

Pastebima, kad pastaruoju metu Baltarusijos žvalgyba itin agresyviai veikia ir prieš Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus – renkama informacija apie jų ryšius, įpročius, juos kompromituojanti galinti medžiaga.

Sulaukta asmenų, kurie pranešė apie Rusijos tarnybų bandymus rekrūtuoti

Tuo metu Rusijos žvalgybos tarnybų bandymai verbuoti į šalį agresorę vykstančius lietuvius darosi vis mažiau skrupulingi. Pastebima, kad žvalgybos pareigūnai bendradarbiauja su Rusijos migracijos tarnyba ir atlieka užsieniečių apklausas pasienyje – panašiai kaip ir Baltarusijoje, taip siekiama atrinkti verbavimui tinkamus taikinius.

„Tačiau pastaruoju metu daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti yra pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų arba neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti“, – akcentuoja tarnybos.

Ataskaitoje nurodoma, kad neįžvelgiama tendencijų, jog Rusijos tarnybų naudojamas šantažas – esą įvykdyti administraciniai nusižengimai – dažnai pakeistų verbuojamųjų užsieniečių pažiūras. Be to, matomi bandymai rekrūtuoti ne tik į Rusiją vykstančius užsieniečius, bet ir jų artimos aplinkos žmones.

„Toks verbavimo modelis lemia, kad apie mėginimus verbuoti Lietuvos žvalgybai pranešti yra pasiruošę dar daugiau žmonių“, – pažymi žvalgyba.

Pažymima, kad į atsakingas Lietuvos institucijas jau yra kreipęsi asmenų, kurie pranešė atsisakę bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba – įskaitant atvejus, kai buvo siūloma rinkti neįslaptintą informaciją.

Rizikų kelia dalies baltarusių radikalios pažiūros

Be kontržvalgybinių grėsmių, baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas kelia ir kitų rizikų, pastebi tarnybos. Nurodoma, kad tarp į Lietuvą atvykstančiųjų baltarusių yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.

„Atgarsio Lietuvos informacinėje erdvėje sulaukia litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – sekėjų vieši pareiškimai. (...) Dalis Lietuvoje gyvenančių litvinizmo sekėjų aktyviai skleidžia savo ideologines nuostatas socialiniuose tinkluose“, – rašoma ataskaitoje.

„Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų“, – nurodo žvalgyba.

Pažymima, kad baltarusių gretose yra remiančiųjų ir dešinįjį ekstremizmą. Pranešama, kad 2023 m. antroje pusėje jie inicijavo tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimą. Šio tinklo sekėjai radikaliąsias idėjas ir jų propagavimą derina su kovos menais, kita sporto veikla.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.